Jos išgelbėtų planetą? Atrado bakterijų rūšis, galinčias anglies dioksidą paversti kristalais

Bendrovės „Soeder Geoscience LLC“ ir Pietų Dakotos kalnakasybos ir technologijų universiteto mokslininkai neseniai ėmėsi ieškoti mikrobų, galinčių susidoroti su intensyvia temperatūra ir slėgiu, esančiu po naftos telkiniu – ir sulaikyti anglies dioksidą.

Jiems pavyko rasti tris perspektyvius kandidatus. Vienas iš jų – Bacillus bakterijų rūšis, randama 1250 m gylyje po žeme, giliausiai esančioje JAV požeminėje laboratorijoje – Sanfordo požeminių tyrimų centre Pietų Dakotos Juoduosiuose kalnuose.

Kitos dvi rūšys buvo Geobacillus rūšis, taip pat prisitaikiusi prie didelio karščio ir slėgio, ir Persephonella marina – hipertermofilas, randamas Ramiojo vandenyno hidroterminėse versmėse ir galintis toleruoti iki 110 °C temperatūrą, jūros vandens druskingumą bei didelį slėgį.

Su bakterijomis buvo atliekami įvairūs laboratoriniai eksperimentai, kurių metu jos buvo veikiamos įvairiais ekstremaliais slėgiais, temperatūromis ir rūgštimis.

Preliminarūs rezultatai parodė, kad ekstremaliomis sąlygomis, esant labai dideliam slėgiui bakterijos galėjo paversti CO2 į karbonato kristalus per 10 dienų.

Bakterijoms ši užduotis pavyko dėl fermento, vadinamo karbonine anhidraze, kuris katalizuoja reakciją tarp CO2 ir vandens.

Tuštumos, likusios po išsekusių naftos ir dujų telkinių, yra ideali vieta CO2 sulaikyti, taip sustabdant jo patekimą į Žemės atmosferą, kur jis veikia kaip šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir skatina klimato kaitą.

Kadangi šios bakterijos gali veikti nepalankiomis sąlygomis, kurios būdingos išsekusiems naftos ir dujų telkiniams, atsiranda galimybė jas įšvirkšti į požemines ertmes ir visam laikui izoliuoti CO2.

Be to, kietieji karbonatai galėtų veiksmingai veikti kaip „kamštis“, stabdantis likusių skysčių ir dujų nuotėkį iš apleistų naftos gręžinių.

Nors kol kas visa tai tik hipotetinis svarstymas, tokia anglies dioksido surinkimo technologijos pažanga galėtų tapti neįkainojama priemone sprendžiant klimato krizę, rašo „IFLScience“.