Iki 457 kubinių kilometrų. Mokslininkai nustatė didžiausią ugnikalnio išsiveržimą šiuolaikinėje istorijoje

Mokslininkai apie šį išsiveržimą žinojo jau seniai, tačiau naujausi tyrimai leido geriau suprasti jo mastą ir pasekmes.

Teigiama, kad į pietus nuo Japonijos Kiūšiū salos esantis povandeninis Kikajaus ugnikalnis per pastaruosius 140 000 metų patyrė tris didelius išsiveržimus.

Naujausias, vadinamas Kikajaus-Akahojaus išsiveržimu, įvyko maždaug prieš 7 300 metų.

Šis povandeninis ugnikalnis unikalus tuo, kad čia Filipinų tektoninė plokštė slenka po Eurazijos plokšte.

Dėl šios sąveikos susidaro palankios sąlygos vulkaniniams reiškiniams. Tačiau dėl povandeninės padėties ir šios atokios vietovės neprieinamumo mokslininkams buvo sunku tiksliai įvertinti šio išsiveržimo mastą.

Pastaruoju metu dėl technologinės pažangos mokslininkai, naudodami seisminius duomenis, sudarė aplink ugnikalnį esančio jūros dugno žemėlapį.

Ši operacija leido aptikti didelius povandeninius telkinius. Mėginiams gauti buvo naudojamas nuotoliniu būdu valdomas robotas, kuris keliose vietose išgręžė jūros dugną ir ištraukė nuosėdų branduolius.

Šis metodas leido atlikti išsamią nuosėdų analizę ir atrasti 4 500 kvadratinių kilometrų ploto vulkaninio stiklo sluoksnį.

Šis sluoksnis atitiko Kikajaus-Akahojaus išsiveržimo sudėtį ir laiką.

Nauji duomenys parodė, kad tuomet į jūrą išsiveržė apie 71 kubinis kilometras medžiagos, t. y. beveik dvigubai daugiau, nei buvo apskaičiuota anksčiau.

Derindami povandeninių nuosėdų duomenis su sausumoje nusėdusiomis ugnikalnio nuolaužomis, mokslininkai galėjo geriau įvertinti bendrą Kikajaus-Akahojaus išsiveržimo mastą.

Jų skaičiavimais, išsiveržimas išmetė milžinišką medžiagos kiekį, kuris, kaip manoma, siekė nuo 332 iki 457 kubinių kilometrų.

Šie įspūdingi skaičiai rodo, kad išsiveržimo išmesta medžiaga galėjo du kartus užpildyti Jungtinėse Amerikos Valstijose esantį Tahoe ežerą.

Siera Nevados kalnuose Kalifornijoje esantis Tahoe ežeras yra vienas giliausių Šiaurės Amerikoje. Šis palyginimas pabrėžia prieš maždaug 7300 metų įvykusio vulkaninio įvykio mastą.

Todėl Kikajaus-Akahojos išsiveržimas dabar laikomas svarbiausiu holoceno – geologinio laikotarpio, apimančio paskutinius 12 000-11 500 Žemės istorijos metų – išsiveržimu.

Tai patvirtina, kad šis išsiveržimas yra vienas žymiausių šiuolaikinės eros išsiveržimų pagal išmestos medžiagos kiekį, lenkiantis net tokius žymius holoceno ugnikalnių įvykius kaip Mino išsiveržimas Santorine.

Nors Kikajaus-Akahojos išsiveržimas ir yra išskirtinis, jis toli gražu neprilygsta kitiems senesniems išsiveržimams, pavyzdžiui, prieš 74 000 metų įvykusiam Tobos supervulkano išsiveržimui Sumatroje, kurio metu, kaip manoma, išsiveržė apie 5 000 kubinių kilometrų magmos.