Aukos kūnas virsta skysta koše. Beveik visi Žemėje gyvenantys vorai yra nuodingi

Manoma, kad daugelis vorų rūšių nėra nuodingos, tačiau iš tiesų tai netiesa – visos rūšys, išskyrus porą išimčių, turi nuodus gaminančias liaukas.

Kai kalbame apie nuodingas rūšis, dažniausiai turime omenyje, kad jos pavojingos žmonėms. Pavyzdžiui, juodosios našlės gali įkąsti taip, kad skausmas auką kankins dvi savaites.

Kitos vorų rūšys, net ir pačios mažiausios, gyvenančios mūsų namuose ir butuose, taip pat yra nuodingos.

Tačiau nuodų sudėtis ir koncentracija yra tokia, kad jie negali mums pakenkti. Daugeliui žmonių tai gali būti didelis atradimas, todėl pakalbėkime apie tai plačiau.

Žmonėms pavojingiausi vorai

Beveik visi vorai yra nuodingi, tačiau tik kelios dešimtys rūšių yra pavojingos žmonėms. Minėtoji juodoji našlė anksčiau buvo aptinkama tik šiltuose mūsų planetos kampeliuose.

Pačios savaime jos nėra agresyvios, tačiau jei yra išprovokuojamos, įkandimo retai pavyksta išvengti.

Vorai į aukos organizmą įšvirkščia medžiagų, kurios sukelia stiprų skausmą įkandimo vietoje, pykinimą, mėšlungį ir net paralyžių.

Taip pat pavojingas padaras yra rudasis voras atsiskyrėlis. Šie nuodingi vorai dažniausiai aptinkami JAV ir yra maždaug 2 cm ilgio.

Jie mėgsta lįsti į namų sienų plyšius, todėl dažnai lieka nepastebėti. Jų įkandimai pastebimi ne iš karto – jie jaučiami panašiai kaip uodų įkandimai.

Tačiau po 3-4 valandų atsiranda galvos skausmas ir pykinimas. Vėliau prasideda nekrozė, t. y. pradeda nykti kūno audiniai. Nesuteikus medicininės pagalbos, žmogus gali mirti.

Vieni garsiausių vorų, keliančių didelę grėsmę žmonėms, yra tarantulai. Tai ne rūšis, o ištisa gentis, kuriai priklauso apie 200 rūšių.

Dauguma tarantulų nėra pavojingi, tačiau yra rūšių, kurios savo įkandimu gali sukelti baisų skausmą.

Iš ko susideda vorų nuodai?

Vorų nuodus sudaro įvairių medžiagų mišinys. Pavyzdžiui, jame dažnai yra neurotoksinų – jie veikia aukų nervų sistemą ir dažnai atima galimybę judėti.

Taip pat kai kurių vorų nuoduose yra citotoksinų, kurie sukelia nekrozę, t. y. kūno ląstelių žūtį.

Dažnai po vorų įkandimo į organizmą patenka cheminių junginių, kurie tirština kraują, todėl neretai sukelia mirtį.

Vorai negamina nuodų, kuriais būtų galima nužudyti žmones. Jiems jų reikia tik tam, kad nenumirtų iš bado – nuodai padeda jiems greitai nužudyti vabzdžius, kuriais minta dauguma vorų.

Vabzdžių medžioklė, kurią vykdo vorai, yra procesas, susidedantis iš daugelio etapų. Pirmiausia jie gaudo savo grobį iš voratinklių padarytomis gaudyklėmis.

Kai kurios vorų rūšys vabzdžius ir kitus gyvūnus puola pasislėpę.

Tuomet vorai įsmeigia savo kandžius į aukos kūną. Nuoduose esančios medžiagos pasklinda ir paverčia jų vidų skysta koše.

Šį maistingųjų medžiagų mišinį vorai tiesiog įsiurbia į save.

Pavalgęs voras išmeta grobio likučius arba palieka juos tiesiai ant tinklo.

Ar naminiai vorai pavojingi žmonėms?

Taip medžioja net maži voriukai, gyvenantys mūsų namuose. Jų kūnuose taip pat yra nuodų, tačiau jų koncentracija tokia maža, kad jie veikia tik smulkius vabzdžius.

Be to, mažųjų vorų kandžiai tokie nedideli, kad jie negali įkąsti žmogui.

Kai kurioms rūšims pavyksta įkąsti, tačiau dėl mažos nuodų koncentracijos žmogus daugiausia pajunta skausmą ir patinimą.

Remiantis statistiniais duomenimis, kasmet pasaulyje nuo vorų įkandimų miršta kelios dešimtys žmonių.

Mokslas, tiriantis vorus, vadinamas arachnologija.

Šios srities specialistai dažnai dalijasi įdomiais atradimais.