Senovės žmonės į Europą atvyko dar anksčiau. Aptikti seniausi įrankiai žemyne

Jų rasta Prancūzijoje ir Ispanijoje. Žinoma, kalbame ne apie Homo Sapiens ar net neandertaliečius, o apie senesnę iškastinę rūšį, kuri buvo tiesioginis protingo žmogaus protėvis.

Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad šie senovės žmonės į Europą atvyko dar anksčiau – jie įsikūrė Karpatų kalnuose daugiau nei prieš 1,4 mln. metų.

Tai rodo senovinių įrankių, aptiktų dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje Užkarpatės regiono Korolevo kaime, datavimas.

Senovės žmonių pėdsakai Karpatuose

Senoviniai akmeniniai įrankiai buvo aptikti XX a. septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje vykdant kasinėjimus Korolevo vietovėje Užkarpatės regione.

Šioje vietovėje archeologai aptiko senovės hominidų gyvenvietę, kurioje jie gyveno ilgą laiką. Tai liudija keli kultūriniai sluoksniai.

Tarp radinių rasta kaplių, skeltuvų, grūstuvų, šukių, skelčių ir kt.

Spėjama, kad akmeniniai įrankiai priklausė ankstyvojo paleolito žmonių kultūroms. Tai buvo palyginti paprasti įrankiai.

Iš pradžių archeologai, nustatydami radinių datas, daugiausia dėmesio skyrė magnetinėms dirvožemio sluoksnių, kuriuose buvo rasti radiniai, savybėms.

Tuomet tyrimai parodė, kad įrankių amžius siekia 900 tūkst. metų. Dėl to jie buvo vieni seniausių Europoje, bet ne patys seniausi.

Kaip minėjome, Prancūzijoje ir Ispanijoje rasti įrankiai buvo senesni. Tačiau prieš 30-40 metų naudotų datavimo metodų negalima vadinti tiksliais.

Europos paleontologai ir geologai nusprendė iš naujo datuoti Korolevo radinius ir tiksliau nustatyti jų amžių.

Tam jie naudojo kosmogeninių nuklidų – retų izotopų, susidarančių didelės energijos kosminiams spinduliams susidūrus su cheminiais elementais, esančiais Žemės paviršiaus mineraluose – technologiją.

Apskaičiavusi kosmogeninių nuklidų santykį nuosėdų sluoksnyje, komanda nustatė, kad artefaktų amžius yra 1,4-1,42 mln. metų. Apie tai darbo autoriai praneša žurnale „Nature“.

Naujas datavimas parodė, kad Karpatuose rasti akmeniniai įrankiai yra seniausi Europoje, bet ne seniausi kada nors aptikti žmogaus įrankiai.

Pavyzdžiui, Kaukaze rastų akmeninių įrankių amžius yra 1,78-1,85 mln. metų.

Taigi šis radinys apima laiko tarpą tarp žmonių, gyvenusių Kaukaze prieš 1,78-1,85 mln. metų ir Europoje prieš 1,1-1,2 mln. metų.

Tai tapo materialiu įrodymu, kad Europos vidurio ir rytų regionuose gyveno senovės žmonių grupės.

Kokie žmonės gyveno Karpatuose prieš pusantro milijono metų?

Mokslininkų teigimu, Karpatuose gyvenusių žmonių protėviai buvo prieš 8 mln. metų Artimuosiuose Rytuose apsigyvenusios Homo erectus (stačiojo žmogaus, kuris yra tiesioginis šiuolaikinių žmonių protėvis) populiacijos.

Šių žmonių pėdsakų anksčiau rasta keliuose Levanto regionuose.

Mokslininkai mano, kad šie žmonės į Europą pradėjo skverbtis tarpledynmečio epochos metu.

Dėl šilto klimato Homo erectus galėjo paplisti toli į šiaurę. Migracija vyko per Vidurio Dunojaus žemumą.

Mokslininkai taip pat tikisi, kad būsimi kasinėjimai ir aptikti artefaktai leis suprasti, kiek laiko Europoje ledynmečiu gyveno stačias žmogus. Ši informacija labai svarbi, nes ji atskleis šiuolaikinių žmonių ir neandertaliečių bendrų protėvių atsiradimo istoriją.