Mokslininkai manė, kad šiame druskų ežere gyvena vos dviejų rūšių padarai, bet smarkiai klydo – neįtikėtina, ką atrado jo dugne

Itin sūriame ežero vandenyje veisiasi ir tam tikrų rūšių vienaląsčiai organizmai – bakterijos ir dumbliai. Naujausio tyrimo išvadose mokslininkai teigia, kad jie aptiko trečią daugialąstę gyvybės formą, puikiai prisitaikiusią gyventi neįtikėtinai sūriame vandenyje, praneša Jutos universitetas.

Jutos universiteto mokslininkai, išskaidę kalcio karbonato gabalus, vadinamus mikrobialitais, kuriuos ežero dugne suformuoja mikroorganizmai, patvirtino, kad ežero gilumoje knibždėte knibžda įvairiausių rūšių kirmėlės.

Pasak tyrimo vadovų Julie Jung ir Michaelio Wernerio, tai yra pati druskingiausia terpė (3-6 kartus sūresnė nei vandenyno), kurioje kada nors buvo rasta nematodų. Būtent nematodai dažniausiai aptinkami ekstremaliausiuose Žemės planetos kampeliuose.

Tyrinėjimai ežere buvo atliekami 2021 metų pavasarį. Mokslininkai surinko įvairių nuosėdų segmentų mėginius ir, pastebėję mikrobialitus, pasiėmė jų pavyzdžių ir nusivežė į laboratoriją.

Paaiškėjo, kad visuose mėginiuose buvo pilna gyvų nematodų.

Mokslininkai įtaria, kad šie kirminai minta bakterijomis, o nuosėdų sluoksnis saugo kirmėles nuo saulės ir sausros.

Genetinė analizė parodė, kad iš sūrokų ir itin sūrių ežero vietų buvo surinkta net 80 skirtingų nematodų. Trys iš jų priklausė genčiai, kuri gyvena jūrų ir pakrančių nuosėdose. Tačiau dauguma likusių kirmėlių neatitiko jokios kitos žinomos nematodų genties ar rūšies.

Mokslininkai mano, kad šios naujai atrastos kirmėlės yra unikalios Didžiojo Druskos ežero gyventojos, atsiradusios po ilgo reprodukcinės izoliacijos laikotarpio. Vis dėlto, netrukus jos gali išnykti visiems laikams.

Šiandien Didysis Druskos ežeras tėra tik likutis to, kuo jis kadaise buvo – klimatas keičiasi, ežero krantai traukiasi, vandens mažėja, druskos koncentracija vis didesnė.

Manoma, kad ežerui liko mažiau nei penkeri metai, kol jo ekosistema visiškai sunyks. Anot mokslininkų, būtina kuo skubiau ištyrinėti šią gyvybiškai svarbią ekosistemą ir jos gyvybingumo ribas.

Tyrimas paskelbtas žurnale „Proceedings of the Royal Society B: Biological Sciences“.

Parengta pagal IFLScience, The University of Utah, ScienceAlert, Delfi arch. inf.