Tai galėtų sukelti baterijų revoliuciją. „Kvailių auksas“ gali būti vertingesnis nei manyta

Pirito ryšys su ličiu „buvo nežinomas“ – pareiškime teigė nuosėdinių medžiagų geochemikė ir doktorantė Shailee Bhattacharya, dirbanti su profesore Shikha Sharma Vakarų Virdžinijos universiteto (JAV) laboratorijoje. Savo komandos išvadas jos pristatys 2024 m. Europos geomokslų sąjungos (EGU) generalinėje asamblėjoje.

Jų tyrime daugiausia dėmesio skirta 15-ai viduriniojo devono nuosėdinių uolienų mėginių iš Apalačų baseino Jungtinėse Amerikos Valstijose. Analizės atskleidė, kad pirito mineraluose yra netikėtai daug ličio, o tai buvo netikėtas rezultatas.

„Bandau suprasti, kaip litis ir piritas gali būti susiję vienas su kitu“, – sakė S. Bhattacharya.

Netikėtas atradimas buvo padarytas tiriant, ar senos pramoninės teritorijos gali būti ličio šaltiniais.

Paaiškėjo, kad pirito skalūnai yra ypač geras ličio šaltinis, o tai galėtų būti puiki žinia baterijų revoliucijai, tačiau komanda ragina kol kas per daug nesidžiaugti. Taip yra todėl, kad dar nežinome, ar rezultatai priklauso nuo konkrečios vietos, t. y. kitur esančiuose pirituose gali būti ne tiek daug ličio, kiek šiame tyrime tirtuose mėginiuose.

Galimų naujų ličio, dar vadinamo „baltuoju auksu“, šaltinių atradimas yra svarbi naujiena šiais laikais, kai pasaulis, siekdamas ekologiškesnės ateities, orientuojasi į akumuliatorių gamybą. Litis yra labai reaktyvus, todėl gali efektyviai kaupti ir išlaisvinti elektros energiją, tačiau, norint įgyvendinti tvarios plėtros planus, jo reikės kur kas daugiau.

„Šiuo metu kasmet pagaminame apie 100 000 tonų [ličio], – aiškino Oksfordo universiteto duomenų mokslininkė Hannah Ritchie – Ar pasaulis turi pakankamai ličio, kad pereitų prie elektromobilių? Prognozuojama, kad iki 2030 m. mums jo reikės 2,5–5 kartus daugiau: 240 000–450 000 tonų.“

Trumpai tariant, atrodo, kad problema yra ne tiek ličio trūkumas, kiek mūsų gebėjimas jį gaminti, todėl nauji potencialūs šaltiniai, tokie kaip piritas, gali būti labai gera žinia. Dar geriau, kad „baltojo aukso“ paieška tokiu būdu gali būti net ekologiškiausias sprendimas.

Parengta pagal „IFLScience“.