| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
50 000 metų izoliacija davė naudos – šie žmonės turi „supergalių“
|
(
(
Papua Naujosios Gvinėjos gyventojai, tūkstantmečius buvę genetiškai izoliuoti, turi unikalių genų, kurie padeda jiems kovoti su infekcijomis – o kai kurie iš šių genų yra kilę iš mūsų išnykusių žmonių pusbrolių denisoviečių. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad aukštumų ir žemumų gyventojai išvystė skirtingas mutacijas, padedančias jiems prisitaikyti prie labai skirtingų aplinkų. „Naujosios Gvinėjos gyventojai yra unikalūs, nes jie buvo izoliuoti nuo tada, kai daugiau nei prieš 50 000 metų apsigyveno Naujojoje Gvinėjoje“, – teigia vienas iš tyrimo autorių, Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centrobiologinis antropologas François-Xavier Ricaut. Salose vyraujantis kalnuotas reljefas yra ne tik itin sudėtingas, bet ir infekcinės ligos lemia daugiau kaip 40 proc. mirčių. Todėl vietiniai gyventojai turėjo rasti biologinę ir kultūrinę prisitaikymo strategiją – o tai reiškia, kad Papua Naujosios Gvinėjos gyventojai yra „fantastiškas kokteilis“ genetiniam prisitaikymui tirti, sako F-X. Ricaut. Šiuolaikiniai žmonės į Papua Naująją Gvinėją iš Afrikos pirmą kartą atvyko maždaug prieš 50 000 metų. Ten jie susimaišė su Azijoje jau dešimtis tūkstančių metų gyvenusiais denisoviečiais. Dėl šio senovinio kryžminimosi Papua Naujosios Gvinėjos gyventojų genomuose yra iki 5 proc. denisoviečių DNR. Naujajame tyrime, balandžio 30 d. paskelbtame žurnale „Nature Communications“, mokslininkai išanalizavo 54 aukštumų gyventojų iš Vilhelmo kalno, gyvenusių nuo 2300 iki 2700 metrų virš jūros lygio, ir 74 žemumų gyventojų iš Daru salos, gyvenusių mažiau nei 100 m virš jūros lygio, genomus. Jie nustatė, kad mutacijos, kurias žemumų gyventojai tikriausiai paveldėjo iš denisoviečių, padidino imuninių ląstelių skaičių jų kraujyje. Tuo tarpu kalniečiai išvystė mutacijas, kurios padidino raudonųjų kraujo kūnelių skaičių – o tai padeda sumažinti hipoksiją aukštyje. Tai nėra neįprasta, nes žmonės iš kelių kitų aukštumų aplinkų išvystė įvairias mutacijas, skirtas kovoti su hipoksija. Denisoviečių genų variantai gali turėti įtakos baltymo, vadinamo GBP2, kuris padeda organizmui kovoti su patogeniniais mikroorganizmais, aptinkamais tik mažesniame aukštyje – pavyzdžiui, parazitais, sukeliančiais maliariją – funkcijai. Todėl šie genai galėjo būti atrinkti evoliucijos metu, kad padėtų žmonėms kovoti su infekcijomis mažesniame aukštyje, kur patogenai yra paplitę, teigia tyrėjų komanda. Mokslininkai nori išsiaiškinti, kaip šios mutacijos keičia Papua Naujosios Gvinėjos gyventojų kraują, sako F-X. Ricaut. Kad tai iššifruotų, mokslininkai turės ištirti, kaip šios mutacijos veikia genų, kuriuose jos yra, aktyvumą, rašo „Live Science“. | ||||||
Įdomiausi
123
(0)
.png)
.png)
.png)
.png)
