Kokią žalą daro ant kelių barstoma druska?

Barstomi chloridai (NaCl) pirmiausia patenka ant važiuojamosios kelio dalies bei kelkraščių ir tiesiogiai teršia pakelėse esantį apsauginės zonos dirvožemį. Dėl to keičiasi dirvožemio rūgštingumo arba šarmingumo rodiklis – pH, sutrinka bioenergetinis režimas, vyksta ir dirvožemio biologinės įvairovės (pedofaunos) kaita. Druska dirvožemyje tirpindama humuso kompleksus ir atpalaiduodama vandenilio jonus (H⁺) gali mažinti pH, bet, matyt, tokį jos poveikį užgožia kiti dirvožemio pH didinantys veiksniai. Pavyzdžiui, pH didėjimą lemia tirpinamos karbonatinės uolienos, esančios žemės sankasoje.

Dėl išbarstomo halito pakelės yra labiau pašarmėjusios negu toliau esantys dirvožemiai. Transporto priemonių skleidžiami technogeniniai teršalai, ypač sunkieji metalai, tokio dirvožemio ruožuose, kur pH didesnis, tvirčiau surišami jo humatinių kompleksų, dėl to lėčiau patenka į augalus ir gilesnius dirvožemio sluoksnius, taigi ir į gruntinius vandenis. Toks teršalų susikaupimas humusingame dirvožemio sluoksnyje yra dar pavojingesnis, nes dėl kokių nors priežasčių parūgštėjus dirvožemio pH iki tokio lygio, kada dirvožemio kompleksai pradeda irti, iš jo išsiskiria jau didesne (sukaupta) koncentracija ir visi technogeniniai teršalai. Tada neigiamas poveikis aplinkai ir biologinei įvairovei tampa dar didesnis.

Miestų gatvėse ir šalikelėse augančių medžių ir krūmų šaknų sistema pamažu silpnėja, kol galop augalai nudžiūva. Miestuose tai darosi akivaizdu, kai anksčiau laiko pradeda kristi liepų žiedai (pažiedlapiai). Pastebėta, kad intensyviausiai druska barstomose gatvėse liepos beveik nepražysta. Ypač kenčia jauni ar naujai pasodinti medžiai, čia nuostoliai siekia kone trečdalį. Druskų ir bendras jų su kitais teršalais poveikis neabejotinai susilpnina augalų rezistentinę gebą ir gali turėti netiesioginę įtaką arčiau kelių augančių medžių ligų ir kenkėjų paplitimui.