Domantas Tracevičius. Lietuva – Europos (atliekų deginimo) centras?

Ne vienus metus netyla kalbos, kad nemaža dalis į Lietuvą importuojamų atliekų – sudeginama. Tam yra pagrindo, nes 2015 m. į Klaipėdoje veikiančią atliekų deginimo gamyklą buvo vežamos šiukšlės iš Airijos. Kitas reikšmingas atskleistas atvejis – prieš trejus metus aplinkos ministerija skelbė, kad į Lietuvą iš Lenkijos buvo atvežta 400 vilkikų plastiko, o vėliau, suklastojus dokumentus, šios atliekos sudegintos.

Kas bus su lietuviškomis atliekomis?

Neseniai Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras organizavo konkursą dėl dalies Panevėžio mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiuose atrūšiuotų atliekų deginimo. Nedalyvavo nė viena iš trijų Lietuvoje veikiančių atliekų deginimo jėgainių. Ar susidarė situacija, kad dėl nelegaliai importuojamų atliekų iš užsienio, tiesiog nebėra pajėgumų sudeginti vietos atliekas? Kas tuomet bus su deginimui paruoštomis lietuviškomis atliekomis? Ar Lietuvos komunalinių atliekų tvarkytojai bus priversti jas šalinti sąvartynuose?

Valstybės kontrolės rekomendacijos neįgyvendintos

Pernai Valstybės kontrolė atliko komunalinių atliekų tvarkymo auditą. Nustatyta, kad 2019–2021 m. į Lietuvą importuota 327 tūkst. tonų komunalinių atliekų ir 370 tūkst. tonų pakuočių atliekų. Lietuvoje įstatymu draudžiama importuotas komunalines atliekas deginti energijai gauti. Dėl nepakankamos importuojamų atliekų paskirties kontrolės, Valstybės kontrolė pateikė rekomendaciją, kad būtų numatytos tą įgyvendinti leidžiančio priemonės. Aplinkos ministerija kol kas nesiėmė jokių reikšmingesnių veiksmų, tad atliekos sudeginimui toliau nevaržomai gali patekti į Lietuvą.

Importuotos atliekos – vietinės problemos

Kiekviena sudegintų komunalinių atliekų tona išmeta didžiulį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Dėl tos priežasties visos trys Lietuvoje veikiančios atliekų deginimo jėgainės patenka tarp dešimties daugiausiai prie klimato kaitos prisidedančių įrenginių Lietuvoje. Deginant importuojamas atliekas didėja išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, tad siekiant įgyvendinti tikslus juos sumažinti, didesnė našta gali tekti kitiems sektoriams. Ar Lietuvos ūkininkai ir vairuotojai yra pasiruošę prisiimti didesnius įsipareigojimus už tai, kad Lietuvoje deginamos importuojamos atliekos?

Deginant atliekas, priklausomai nuo jų sudėties, taip pat gali būti išmetami sunkieji metalai, pvz., gyvsidabris, dioksinai, furanai, patvarieji organiniai teršalai. Europos institucijos, reaguodamos į net mažiausią tokių medžiagų sukeliamą didžiulį neigiamą poveikį sveikatai, nuo 2019 m. pabaigos pastatytoms naujoms komunalinių atliekų deginimo jėgainėms nurodė vykdyti nuolatinį gyvsidabrio ir ilgalaikius dioksinų ir furanų stebėjimus. Esamiems atliekų deginimo įrenginiams buvo suteikti ketveri metai prisitaikyti. Per tą laikotarpį nė vieni Lietuvoje veikiantys atliekų deginimo įrenginiai to nepadarė, visiems buvo pritaikytos išimtys tą padaryti vėliau. Ar milžiniškus pelnus uždirbančio atliekų deginimo jėgainės bando kažką nuslėpti? O gal taip siekia sutaupyti?

Be to, sudeginus komunalines atliekas, susidaro dugno pelenų kiekis, prilygstantis maždaug trečdaliui buvusio atliekų svorio. Jie nukeliauja į sąvartynus, tad iš esmės galima sakyti, kad importuojant komunalines atliekas taip pat sparčiai pildosi ir Lietuvos sąvartynai.

Kitos ES šalys riboja atliekų deginimą

2020 m. Danijos vyriausybė kartu su dauguma parlamento partijų pasiekė susitarimą dėl Klimato plano, apimančio žiedinę ekonomiką ir atliekų tvarkymo sektorių. Vienas iš esminių punktų siekiant žiedinės ekonomikos – iki 2030 m. maždaug 30 proc. sumažinti atliekų deginimo pajėgumus.

Balandžio mėn. Bulgarijos Vyriausiasis administracinis teismas atmetė projektą, kurį įgyvendinant turėjo būti pastatyti atliekų deginimo įrenginiai Sofijoje. Dar prieš dešimtmetį suplanuoto projekto atmetimo priežastis – nepakanka rengėjų informacijos, kad bus apsaugota šalia gyvenančių asmenų sveikata.

Nerimauti turėtų ir Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos įrenginiai. Naujausi organizacijų „Zero Waste Europe“ ir „Toxico watch“ teršalų tyrimai aplink įvairius atliekų deginimo įrenginius Prancūzijoje, Ispanijoje, Slovakijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir kitur rodo, kad yra nustatomi padidėję dioksino, furanų ir patvariųjų organinių teršalų kiekiai.

Atsižvelgiant į didžiulius importuojamų atliekų kiekius, kurie gali būti skirti sudeginimui, kyla kausimas ar institucijos imsis veiksmų tai pažaboti, ypač matant, kad atliekų deginimo jėgainėms šalia įsikūrusių gyventojų sveikata nėra prioritetas.

Domantas Tracevičius, VšĮ „Žiedinė ekonomika“