Gyvūnai jaučia karą Ukrainoje. Mokslininkai netekę žado. Tai gali turėti katastrofiškų pasekmių

Tyrimas pirmą kartą atskleidė, kaip karas veikia per Ukrainą skrendančių nykstančios rūšies didžiųjų erelių rėksnių migraciją. Į tyrimą, kurį dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą 2022 m. pradėjo Rytų Anglijos universiteto (UEA), Britų ornitologijos fondo (BTO) ir Estijos gyvybės mokslų universiteto mokslininkų komanda, netikėtai įtrauktas naujas dramatiškas veiksnys – ginkluotas konfliktas, praneša „Wirtualna Polska“.

Iš pradžių mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė atmosferos reiškinių ir žemės naudojimo pokyčių poveikiui rūšies migracijos modeliams įvertinti. Tačiau 2022 m. vasario mėn. prasidėjus invazijai, tyrėjai pradėjo stebėti, kaip karas veikia šiuos trapius paukščius. Naudodama GPS įrenginius, pritvirtintus prie 19 didžiųjų erelių rėksnių, komanda stebėjo jų skrydžio maršrutą per Ukrainą. Pakeliui paukščiai susidūrė su karo veiksmais – artilerijos apšaudymu, naikintuvų perskridimais, tankų judėjimu, masiniu civilių ir karių judėjimu. Mokslininkai nustatė, kad migruojantys ereliai, kurių migracijos keliai kerta Ukrainą, pakeitė savo skrydžio maršrutus, kad išvengtų ginkluoto konflikto zonų.

Tyrimo rezultatus pakomentavo pagrindinis tyrimo autorius Charlie Russellas iš UEA: „Karas Ukrainoje turėjo pražūtingą poveikį žmonėms ir aplinkai. Mūsų išvados suteikia retą požiūrį į tai, kaip konfliktai veikia laukinę gamtą, ir praplečia mūsų žinias apie galimą tokių įvykių poveikį. Ilgalaikiai skrydžiai be galimybės pailsėti ir susirasti maisto gali turėti įtakos paukščių būklei, o tai savo ruožtu neigiamai veikia nykstančias rūšis veisimosi sezono išvakarėse.“

Mokslininkai pabrėžia, kad toks trikdymas gali turėti rimtą poveikį paukščių elgsenai ir galbūt jų prisitaikymui išgyventi. Tarp pasekmių jie mini vėlesnį dauginimąsi, nes paukščiams reikės daugiau laiko atsigauti po tokių ilgų kelionių. Tai savo ruožtu gali turėti įtakos visų jauniklių galimybėms, nes išsiritus kiaušiniams maisto gali būti mažiau.