Mokslininkai netekę žado. Šiems gyvūnams jau yra 15 000 metų (Foto, Video)

Skaidrūs jūros agurkai, vazos formos kempinės ir rožinės jūrų kiaulės yra vieni iš įspūdingiausių gyvūnų, aptiktų giliavandenės ekspedicijos į Ramųjį vandenyną metu.

Kovo mėnesį baigėsi 45 dienas trukusi tyrimų ekspedicija į Klariono-Klipertono zoną tarp Meksikos ir Havajų rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje.

Ekspedicijos tikslas buvo nustatyti vietovės biologinę įvairovę, kurioje planuojama giliavandenių retųjų metalų, naudojamų saulės baterijose, elektromobilių akumuliatoriuose ir kitose žaliosiose technologijose, kasyba.

Transparent sea cucumbers, bowl-shaped sponges, and pink sea pigs are some of the fascinating animals discovered during a deep-sea expedition to the Pacific Ocean. https://t.co/4Lqfvny0D7

— MessageToEagle.com (@messagetoeagle) June 7, 2024

„Ši sritis yra mažiausiai ištirta Žemėje. Manoma, kad tik viena iš dešimties čia gyvenančių gyvūnų rūšių yra aprašyta moksliškai“, – sako Geteborgo universiteto ekologas Thomas Dahlgrenas.

„Dėl maisto trūkumo individai gyvena toli vienas nuo kito, tačiau rūšių turtingumas šioje vietovėje yra stebėtinai didelis“, – sako Dahlgrenas.

Naudodama nuotoliniu būdu valdomą transporto priemonę (angl. remotely operated vehicle, ROV), tyrėjų komanda nufotografavo giliavandenę gyvybę ir paėmė pavyzdžius būsimiems tyrimams. Viena iš fotoaparatu užfiksuotų rūšių buvo vazos formos kempinė – gyvūnas, kuris, kaip manoma, pasižymi ilgiausia gyvenimo trukme iš visų Žemės būtybių. Šie gyvūnai gali gyventi iki 15 000 metų.

Did you know that the longest-living animal on Earth is the glass sponge (Hexactinellida), which can live for over 15,000 years? These deep-sea sponges have an incredibly slow growth rate, adding just a few millimeters to their length each year. Talk about taking the slow and… pic.twitter.com/YoQeeUtoMe

— Serhii Safroniak (@SerhiiSafroniak) May 29, 2024

Viena iš ekspedicijoje aptiktų rūšių buvo rožinė jūrų kiaulė arba „Barbie Sea Pig“, kaip ji vadinama angliškai. Savo vardą gyvūnas gavo dėl rožinės spalvos ir mažų pėdų, kasančių jūros dugno nuosėdas.

Ne mažiau mokslininkus nustebino vienaragiai jūrų agurkai.

„Šie jūros agurkai buvo vieni didžiausių gyvūnų, rastų šios ekspedicijos metu. Jie veikia kaip vandenyno dugno dulkių siurbliai ir specializuojasi ieškant nuosėdų, kurios praėjo per mažiausiai skrandžių“, – sako Dahlgrenas.

🌊 On #WorldOceansDay, a nice reminder of all the weird and wonderful #deepsea life that we still have so much to learn about!

In a ZK study, @adrg1, @helena_wiklund and their team explored he Clarion-Clipperton Zone - here's what they found there!https://t.co/avIKEPzhf1

— ZooKeys (@ZooKeys_Journal) June 8, 2024

Tyrimai atlikti 3 500–5 500 metrų gylyje Ramiojo vandenyno centrinėje dalyje.

Ši zona kelia visuotinį susidomėjimą, nes čia randami dideli jūrinių bulvių, dar vadinamų giliavandeniais šakniagumbiais arba mangano šakniagumbiais, laukai. Juose esančios jūrinės bulvės yra vienas gausiausių žinomų kobalto, nikelio ir mangano šaltinių planetoje.

Giliavandenės kasybos tikslas – surinkti šiuos gumbus. Be to, jūros dugne šių išteklių ieškoma dar ir dėl to, kad tai būtų švaresnis minėtų cheminių elementų gavybos šaltinis, kur kas mažiau teršiantis aplinką nei gavyba sausumoje.

Prieš pradedant kasti šias vertingas uolienas, reikia atlikti daug tyrimų ir nustatyti, ar jūros dugno trikdymas ir nuosėdų pliūpsnių susidarymas šioje, kitais atžvilgiais nepaliestoje aplinkoje, gali turėti neigiamos įtakos laukinės gamtos ir ekosistemų išlikimui. Tai vienas iš dalykų, kuriuos tikimasi išsiaiškinti vykdant SMARTEX – Jūros dugno kasybos ir atsparumo eksperimentiniam poveikiui (angl. Seabed Mining and Resilience to Experimental Impact) – projektą.