| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Pastebėtos audrų ir žemės drebėjimų sąsajos (Video)
|
(
(
Praėjusiais metais Haitį nusiaubusį žemės drebėjimą galėjo sukelti itin lietingas 2008 m. audrų sezonas bei miškų nykimas, teigia jūrų geologijos bei geofizikos profesoriaus Shimono Wdowinskio vadovaujama JAV Majamio universiteto mokslininkų komanda. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Akademikų nuomone, dvi didelės audros 2008 m. nuo Haičio aukštųjų regionų „nuplovė“ tiek nuosėdų, kad jos, susikaupiusios šalies žemumose, sukūrė pakankamą spaudimą tektoninio lūžio zonai, kad joje dėl plokščių judėjimo besikaupianti energija būtų „išlaisvinta“. Šitaip praėjusių metų sausio 12 d. atpalaiduota litosferos plokščių energija virto 7 balų žemės drebėjimu – stipriausiu Haityje per paskutinius 200 metų ir nusinešusiu šimtus tūkstančių gyvybių. Be to, mokslininkai svarsto, kad įtakos kintančiam tektoninių plokščių spaudimui galėjo turėti ir Haičio aukštumose nykstantys miškai. Miškingi kalnai yra mažiau linkę irti, o medžiams nykstant liūtys lengviau ir greičiau nuplauna nuosėdas į krašto žemumas. Joms „sunkėjant“, didėja ir spaudimas tektoninėms plokštėms. Mokslininkai jau seniau yra nustatę, kad reikšmingos įtakos litosferai turi svorio žemės paviršiuje balanso pokyčiai, kuriuos gali lemti tokie dirbtiniai objektai kaip hidroelektrinės ar kasyklos. Tokias išvadas S. Wdowinskio vadovaujama komanda padarė nagrinėdama pastarųjų 35 metų palydovines Haičio reljefo nuotraukas bei kompiuteriu atlikdama tektoninius modeliavimus. Dėl klimato atšilimo įtakos audrų stiprumui ir dažniui mokslininkai diskutuoja iki šiol, tačiau miškai neturtingame Haityje pastaraisiais dešimtmečiais nyko itin sparčiai. Dar 1923 m. miškai užėmė apie 60 proc. šalies teritorijos, o 2006 m. - jau vos 2 proc. Taigi valstybėje praktiškai nebeliko medžių, stabdančių kalnų irimą ir nuosėdų tėkmę į šalies žemumas.
Žinoma, mokslininkai netvirtina, kad audros, miškų nykimas ir nuosėdų „migravimas“ yra pagrindinė žemės drebėjimo priežastis. Tektoninės plokštės Karibų regione (kaip ir kituose) juda, kaupia bei, pasiekus tam tikrą spaudimą, energiją „atpalaiduoja“ ir pačios, tačiau šį procesą gali paspartinti ir planetos paviršiuje vykstantys reiškiniai. Savo mintis ir tyrimą Majamio universiteto mokslininkai gruodį pristatė JAV geofizikų suvažiavime.
| |||||||||||||||
Įdomiausi
106
(0)
