„Visai ne deguonis.“ Paslaptis paaiškėjo. Kas iš tikrųjų sukėlė gyvybės antplūdį Žemėje

Mūsų planetos istorija apima daugiau nei 4,5 milijardo metų. Per šį laiką joje gyveno milijardai skirtingų gyvūnų rūšių, tačiau kas tiksliai sukėlė gyvybės antplūdį planetoje, ilgą laiką liko paslaptis, rašo „Science Alert“.

Anksčiau mokslininkai manė, kad maždaug prieš 540 milijonų metų kambro sprogimą Žemėje sukėlė neįprastas deguonies pliūpsnis, lėmęs daugybę stulbinančiai sudėtingų gyvūnų rūšių. Tačiau klausimas, ar deguonis tikrai vaidino tokį svarbų vaidmenį, ilgą laiką buvo mokslininkų ginčų objektas.

Kai kurie tyrinėtojai teigė, kad gyvybės antplūdį planetoje galėjo sukelti ir kiti veiksniai: nuo beveik išnykusio Žemės magnetinio lauko iki Gondvanos „superkalnų“ erozijos, asteroidų dulkių ir net jūrininių kirminų.

Naujame tyrime mokslininkai rado įrodymų, kad daugiau nei prieš 500 milijonų metų deguonis iš tikrųjų neužpildė planetos atmosferos ir vandenynų, o lėtai ištirpo sekliuose baseinuose ir vandenynų šelfuose.

Svarbu pažymėti, kad tai nereiškia, kad deguonis apskritai neturėjo jokio vaidmens skatinant biologinės įvairovės padidėjimą, dėl kurio atsirado daugybė skirtingų gyvūnų, kuriuos matome šiandien.

Pasak tyrimo pagrindinio autoriaus, Stanfordo universiteto (JAV) geobiologo Eriko Sperlingo, kambro periodo gyvūnams tikriausiai nereikėjo tiek deguonies, kiek anksčiau manė mokslininkai. Mokslininkai ištyrė nuosėdines uolienas ir nustatė tik nedidelį deguonies padidėjimą „tinkamo masto, kad sukeltų didelius ekologijos pokyčius“.

Komanda pripažįsta, kad be pakankamai deguonies vienaląsčiai organizmai ir kitos mažos būtybės greičiausiai negalėtų išaugti daug didesni ir išplėsti savo kūno struktūrą. Tačiau mokslininkai galvojo, kiek deguonies jiems iš tikrųjų reikia.

Mokslininkai atliko nuosėdinėse uolienose išsaugotų metalų pėdsakų statistinę analizę, kuri padėjo atkurti ilgalaikes pasaulio vandenynų deguonies lygio ir jūros gyvybės tendencijas per pastaruosius 700 milijonų planetos istorijos metų.

Savo darbe mokslininkai išanalizavo du mikroelementus – molibdeną ir uraną, kurie yra pasaulinio deguonies lygio vandenyne rodikliai, taip pat biogeocheminius deguonies srautų tarp vandenynų ir atmosferos modelius. Rezultatai rodo, kad deguonies lygis vandenyno gelmėse dabartinį lygį pasiekė tik maždaug prieš 140 milijonų metų, jau devono periodu.

Pasak tyrimo bendraautorio, paleobiologo iš Sautamptono universiteto (JK) Richardo Stockey, jų darbo rezultatai nerodo visiško vandenyno prisotinimo deguonimi pasauliniu mastu.

Tačiau mokslininkai įtaria, kad deguonies lygis seklumose, greičiausiai reikšmingai padidėjo, kad išlaikytų visas jūros gyvybės rūšis. Tyrimo autoriai pripažįsta, kad tai nebuvo didelis deguonies kiekio padidėjimas, tačiau to pakako, kad paskatintų biologinės įvairovės didėjimą Žemėje.