Dulkių Žemės atmosferoje yra dvigubai daugiau nei prieš 100 metų

Siekdami išmatuoti natūralios kilmės dulkių kiekio atmosferoje pokytį, mokslininkai surinko ežero dugno nuosėdų, ledo bei koralų fragmentų – visuose šiuose mėginiuose yra informacijos apie natūralių dulkių koncentraciją praeityje. Natūralios kilmės dulkės – tai nuo sausumos paviršiaus (daugiausiai – dykumų) į atmosferą pakeltos kietos grunto dalelės. Dykumų dulkės ir klimatas - faktoriai, sąveikaujantys tiesiogiai ir netiesiogiai. Pirmiausiai, dulkės riboja Žemės paviršių pasiekiančios Saulės radiacijos kiekius, o tai siejasi su klimato šilimo efektu, kurį sukelia anglies oksidų kiekio atmosferoje didėjimas. Planetos grunto dulkės taip pat turi įtakos debesų ir kritulių susidarymui – dėl dulkių didėja sausrų tikimybė, o tai, savo ruožtu, skatina dykumų plėtimąsi ir dar didesnį dulkių kiekį atmosferoje. Kita vertus, dulkės keičia ir vandenynų cheminę sudėtį: dulkės okenauose yra pagrindinis geležies šaltinis, o geležis yra gyvybiškai svarbi planktonui ir kitiems vandenyje gyvenantiems organizmams, kurie, beje, valo atmosferą nuo anglies junginių.

Išanalizavę duomenis, mokslininkai sužinojo, kad regioniniai atmosferos temperatūrų ir kritulių pokyčiai sumažino globalinių procesų, kurių metu iš atmosferos šalinami anglies junginiai, efektyvumą. Nors rezultatai atskleidė ir tai, kad į vandenynus patekę dulkės 6 proc. padidino atmosferos išvalymą nuo anglies junginių, vis tik neigiamas šio reiškinio efektas buvo šiek tiek didesnis.

Tyrimas įdomus tuo, jog tai buvo pirmasis mėginimas įvertinti neantropogeninės kilmės dulkių kiekį ore. Tyrimo autorė pabrėžia, jog tai įrodo ne mažiau svarbią natūralios kilmės dulkių rolę klimato kaitos procesuose – dėl klimato šilimo kalti ne vien žmonės, bet iš dalies ir natūralūs gamtos procesai.

„Dabar mes žinome, kaip kinta dykumų dulkių kiekis ore, - pažymi tyrimo grupės vadovė Natali Mahouvald (Natalie Mahowald). – Šios žinios yra labai svarbios tyrinėjant ir suprantant planetos klimato svyravimus.“ Mokslininkė pažymi, kad ne mažiau svarbu tęsti šios krypties tyrimus, o gautus įverčius – tikslinti.