„Lengvai perpjauna grobį.“ Šis siaubūnas turi geležimi padengtus dantis

Neseniai mokslininkai atrado, kad šių plėšrūnų dantys padengti plonu geležies sluoksniu.

Šios savybės atradimas, padarytas beveik atsitiktinai, gali paskatinti pažangą odontologijoje.

Manoma, kad ši unikali savybė paaiškina įspūdingą jų dantų efektyvumą smulkinant grobį.

Atidžiai tyrinėdami komodinių varanų dantis, Londono karališkojo koledžo mokslininkai, bendradarbiaudami su kitomis institucijomis, pastebėjo neįprastą oranžinę pigmentaciją ant dantų kraštų.

Atlikę tolesnę analizę jie nustatė, kad ši pigmentacija atsirado dėl didelės geležies koncentracijos emalyje.

„Šis bruožas anksčiau niekada nebuvo pastebėtas mėsėdžiuose ropliuose“, – aiškina mokslininkai savo tyrime.

Tyrimas, kuriam vadovavo Londono karališkojo koledžo vyresnysis biologijos mokslų dėstytojas odontologas Aaronas LeBlancas, paskelbtas žurnale „Nature Ecology & Evolution“.

Komodo varanų dantys dėl geležinės dangos yra itin kieti ir patvarūs, todėl jie lengvai perpjauna grobį.

Šie išties milžiniški driežai, kurie gali užaugti iki trijų metrų ilgio ir sverti iki 90 kg, gali užpulti įvairų grobį – nuo paukščių iki buivolų.

Jų įkandimas, jau ir taip bauginantis dėl seilėse esančių nuodų ir patogeninių bakterijų, tampa dar baisesnis, kai sužinome, kad jų dantys sutvirtinti geležies sluoksniu.

Nepaisant tokio įspūdingo natūralaus prisitaikymo, Komodo varanai pamažu nyksta. Dėl buveinių naikinimo, neteisėtos medžioklės ir klimato kaitos jų populiacija smarkiai sumažėjo. Ekspertų skaičiavimais, laukinėje gamtoje liko tik 3 458 individai.

Indonezijos valdžios institucijos net svarstė galimybę uždrausti turistams lankytis kai kuriose salose, kad apsaugotų šiuos kultinius gyvūnus.

Karališkojo koledžo komandos atliktame tyrime taip pat buvo atlikti lyginamieji tyrimai su kitų gyvų ir išnykusių roplių, įskaitant mėsėdžių dinozaurų, tokių kaip Tyrannosaurus rex, dantimis.

Nors panašių geležies turtingų dangų rasta ir ant kai kurių šiuolaikinių roplių dantų, nė viena jų nebuvo tokia ryški ir patvari.

Be to, dinozaurų fosilijose nerasta jokių tokių dangų požymių.

Tačiau savo tyrime mokslininkai daro prielaidą, kad tokios geležies dangos galėjo būti dinozaurų dantyse, tačiau laikui bėgant jos buvo prarastos.

Komodo varanų evoliucijos istorija labai įdomi ir atskleidžia, kaip šie unikalūs gyvūnai prisitaikė tapti grėsmingais plėšrūnais dabartinėje salos aplinkoje.

Ankstesni tyrimai rodo, kad Komodo varanai tikriausiai išsivystė Australijoje, o vėliau pasklido į vakarus ir pasiekė Indonezijos salas, tokias kaip Floresas, kur daugiausia gyvena dabar.

Australijoje, Timore ir Javoje rastos fosilijos patvirtina šią migraciją. Priešingai nei manome, Komodo varanų protėviai buvo mažesni ir iki dabartinio dydžio išsivystė dėl konkuruojančių plėšrūnų trūkumo ir grobio gausos salose. Šiandien žinome, kad geležinis apvalkalas tikriausiai yra šio prisitaikymo dalis.

Tačiau, kad ir kokie įdomūs, įspūdingi ir bauginantys būtų šie gyvūnai, jų buveinės turi būti saugomos, kad būtų užtikrintas ilgalaikis jų išlikimas, atsižvelgiant į išnykimo grėsmę.