Baisiausias košmaras. Kraupūs 6 cm žudikai vorų ėdikai. Koks tai padaras? (Video)

Voravapsvė (tarantula hawk, tarantulinis vanagas), priklausanti Pompilidae šeimai, gali užaugti iki 6,35 centimetro ilgio ir dažniausiai aptinkama nuo JAV pietvakarių iki Pietų Amerikos. Ji gyvena nuo sausringų dykumų iki tankių miškų, o tai rodo jos gebėjimą prisitaikyti, rašo „Forbes“.

Išskirtinis voravapsvių bruožas yra ryškūs rūdžių spalvos sparnai, kurie įspėja galimus plėšrūnus apie skausmingą įkandimą. Tokia ryški spalva yra aposematizmo pavyzdys, kai gyvūnai naudoja ryškias spalvas, kad praneštų apie jų toksiškumą ar pavojų.

Ne mažiau dramatiškas yra voravapsvių medžioklės būdas. Šių vabzdžų patelės naudodamos savo aštrią uoslę, suranda tarantulus, stoja į nuožmią kovą ir imobilizuoja vorą galingu įgėlimu. Tada ji nusitempia paralyžiuotą grobį į urvą, padeda kiaušinį voro pilve ir užsandarina įėjimą. Vapsvos lerva išsirita ir maitinasi dar gyvu voru, vengdama gyvybiškai svarbių organų, kad jis išliktų gyvas kuo ilgiau, kol lerva bus pasiruošusi virsti suaugėliu.

Voravapsvių įkandimas – vienas skaudžiausių vabzdžių pasaulyje. Schmidto įgėlimo skausmo indekse, kurį sukūrė entomologas Justinas Schmidtas, įkandimui suteikti 4 balai, skausmą apibūdinant kaip „akinantį, nuožmų ir šokiruojančiai elektrinį“. Nepaisant nepakeliamo skausmo, įkandimas nėra pavojingas, o diskomfortas paprastai praeina per penkias minutes. Šios vapsvos paprastai negelia žmonių, nebent būtų išprovokuotos.

Įdomu tai, kad suaugusios voravapsvės minta gėlių nektaru. Šie pavieniai vabzdžiai yra įgudę navigatoriai, galintys grįžti į savo urvus net po ilgų skrydžių ieškant grobio.

1989 m. voravapsvė tapo oficialiu Naujosios Meksikos valstijos (JAV) vabzdžiu. Šis pasirinkimas pabrėžia unikalią ir žavią vabzdžio prigimtį – nuo ​​ryškių spalvų ir skausmingo įgėlimo iki žiaurios medžioklės strategijos.