3 kartus blogiau nei gamtinės dujos. Paaiškėjo „žalio“ kuro paslaptis

Biometano gamyba sparčiai augo, nes ji laikoma švaresne iškastinio kuro alternatyva, padedančia pasiekti nulinės emisijos „Net Zero“ tikslus. Tačiau pagal JK ekologijos ir hidrologijos centro (UKCEH) tyrimą, kukurūzų auginimas nusausintuose durpynuose gali sukelti tris kartus daugiau anglies dvideginio (CO2) išmetimo, nei jo sumažėtų vengiant gamtinių dujų.

Tyrėjai pastebi, kad nuo 2015 m. JK kukurūzų auginimui naudojamų durpynų plotai išaugo tris kartus, o biometano gamybai naudojamų kukurūzų kiekis taip pat padidėjo. Tačiau išmetamų teršalų kiekis, susijęs su nusausintomis anglies turinčiomis šlapžemėmis, buvo iš esmės ignoruojamas, todėl kyla rimtų klausimų dėl bioenergijos tvarumo.

Nors biometanas yra svarbus atsinaujinančios energijos šaltinis, tyrimas rodo, kad bioenergijos gamybai auginant ką nors durpynuose, CO2 išmetimas gali būti didesnis nei naudojant gamtines dujas. UKCEH vadovaujantis mokslininkas profesorius Chrisas Evansas pabrėžia, kad sausinant durpynus kukurūzų auginimui išskiriama anglis, kuri dirvožemyje buvo šimtmečius. Kai ši anglis liečiasi su deguonimi, susidaro CO2, dėl kurio išmetama daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Apskaičiuota, kad auginant kukurūzus netenkama iki 6 kg CO2 vienam kubiniam metrui pagaminto biometano, o tai viršija 2 kg CO2 vienam kubiniam metrui deginant gamtines dujas. Į šį skaičių neįskaičiuoti papildomi teršalų išmetimai dėl trąšų naudojimo, derliaus nuėmimo ir biometano gamybos.

Tyrimas rodo, kad JK nusausintuose durpynuose kukurūzams auginami plotai padidėjo nuo maždaug 6 000 hektarų 2015 m. iki 11 000 hektarų iki 2021 m. Kukurūzų, auginamų bioenergijai, o ne maisto gamybai, dalis tuo pačiu metu išaugo nuo 20 procentų iki 34 procentų.

Tuo pačiu tyrime teigiama, kad ne visi bioenergijos gamybos būdai durpynuose padidina emisijas. Pavyzdžiui, biomasės auginimas žemės ūkio durpynuose su aukštu vandens lygiu gali būti perspektyvus klimato kaitos švelninimo būdas.

JK biometano gamyba nuo 2000 m. išaugo keturis kartus, daugiausia dėl vyriausybės finansinės paramos, įskaitant žaliųjų dujų paramos schemą ir ankstesnę Atsinaujinančių išteklių paramos schemą. Mokslininkai pabrėžia, kad perėjimas prie nulinės emisijos tikslų nebus lengvas, o sėkmę turi lydėti galimos nesėkmės ir nenumatytos pasekmės.

Tyrimai padeda vyriausybėms, žemės savininkams ir pramonei priimti pagrįstus sprendimus dėl energijos gamybos ir žemės naudojimo, atsižvelgiant į klimato tikslus.