„Smegenys sinchronizuojasi.“ Atskleidė, kas vyksta, kai žiūrime šunims į akis

Šunims išsivystė antakių raumenys, panašūs į žmonių, leidžiantys demonstruoti minas, sutirpdančias mūsų širdis, rašoma naujoje studijoje, paskelbtoje žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ (PNAS).

Dabar Kinijos mokslininkai pirmą kartą nustatė, kad dviejų skirtingų rūšių – žmonių ir šunų – nervinė veikla sinchronizuojasi. Tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad mus su augintiniais iš tiesų sieja gilesnis neurologinis ryšys, rašo „Science Alert“.

Anksčiau atlikti tyrimai parodė, kad kai žmonės kalbasi ar dirba vienas su kitu, mūsų smegenų veikla pagrindinėse srityse gali sinchronizuotis. Tačiau tai yra pirmieji eksperimentai, kuriuose pastebėtas panašus reiškinys tarp žmonių ir kitos rūšies gyvūnų.

Tyrėjai žmonių ir šunų smegenų aktyvumą matavo ant kaukolės pritvirtinę elektrodus. Tyrimo metu 10 jaunų biglių buvo suporuoti su nežinomais žmonėmis, o poros susipažino per penkias dienas.

Eksperimentų metu žmonių ir šunų poros bendravo neverbaliniu būdu, pavyzdžiui, abipusiu žvilgsniu ar senu geru paliepimu. Kontrolinio tyrimo metu žmogus ir šuo taip pat liko tame pačiame kambaryje ir nebendravo.

„Pastebėjome, kad abipusio žvilgsnio metu smarkiai padidėjo tarpsmegeninės koreliacijos priekinėje ir parietalinėje srityse“, – rašo tyrimo autoriai, vadovaujami biologo Wei Ren iš Kinijos mokslų akademijos.

Kai dalyviai žmonės tik glostė šunis, komanda pastebėjo panašius sinchronizacijos dėsningumus, tačiau šiuo atveju sinchronizacija buvo stipresnė parietalinėje smegenų srityje.

Žmonių aktyvumas tiek priekinėje, tiek parietalinėje smegenų srityse yra susijęs su bendru dėmesiu. Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad kai žmonės glosto savo šunis, jų priekinės skilties aktyvumas padidėja, o tai rodo, kad jie skiria daug dėmesio savo augintiniui ir yra emociškai įsitraukę. Tačiau iki šiol nebuvo aišku, ar šis aktyvumas atsispindi ir šuns smegenyse.

Šiame tyrime, kai žmonių buvo paprašyta paglostyti šunis ir pažvelgti jiems į akis, jų tarpusavio smegenų aktyvumas buvo dar labiau susijęs nei tada, kai jie šunis tik glostė arba tik žiūrėjo į juos.

Norėdami išsiaiškinti, kurios smegenys vadovavo šiam ritmingam nervų šokiui – žmogaus ar šuns, tyrėjai pritaikė specialų matematinį algoritmą.

Įtraukę kiekvieno žmogaus ir šuns sąveikos duomenis, komanda nustatė, kad būtent žmogaus smegenys inicijavo susietą nervinę veiklą. Tyrimo eigoje tarp žmogaus ir šuns poros smegenų sinchronizacija didėjo, o tai leidžia manyti, kad tarp jų užsimezgė ryšys.

Tyrimas paskelbtas žurnale „Advanced Science“.