Naujas atradimas. Beždžionės turi svarbų įgūdį, kuriuo gali pasigirti tik delfinai, drambliai ir žmonės

Pietų Amerikos miškuose jos gyvena sudėtingą socialinį gyvenimą būriais medžių viršūnėse. Žurnale „Science“ paskelbto tyrimo duomenimis, beždžionių gaujos nariai net vadina vieni kitus vardais. Tai gali padaryti tik protu garsėjantys padarai: drambliai, delfinai ir žmonės, rašo „Science Alert“.

Mokslininkų teigimu, Toynkovų šeimos beždžionės naudoja specialius šauksmus, kad galėtų atpažinti ir bendrauti tarpusavyje. Iki šiol vieninteliais primatais, identifikuojančiais vienas kitą vardu, buvo laikomi tik žmonės.

Tyrimo rezultatai gali padėti geriau suprasti mūsų protėvių kalbos kilmę.

Siekdami atskleisti beždžionių paslaptis, autoriai įrašinėjo natūralius pokalbius tarp porų primatų, kurie vienas kito nematė, bet girdėjo. Tyrėjai klausėsi specialių šauksmų, kurie, kaip manoma, buvo unikalus bendravimo garsų tipas.

Beždžionės šiuos garsus naudoja dialogams formuoti, be to, juose gali būti užkoduota informacija apie tai, kas juos skleidžia, spėjo mokslininkai.

Dėl išskirtinių garsų savybių mokslininkai iškėlė hipotezę, kad dialogų metu beždžionės šiuos garsus gali naudoti norėdamos viena kitai klijuoti etiketes, t. y. iš esmės suteikti vardus.

Tyrimas parodė, kad beždžionės iš tiesų naudoja išskirtinius garsus, kad nurodytų konkretų asmenį. Tai darydamos beždžionės tiksliai suvokė į jas nukreiptus garsus ir į juos reagavo.

Nustatyta, kad labai mažos žaislinių šeimos beždžionės arba marmozetės yra kupinos netikėtumų. Jos gyvena sudėtingą socialinį gyvenimą būriais medžių viršūnėse Pietų Amerikos miškuose.

Mokslininkai teigia, kad šis atradimas išryškina Pietų Amerikoje gyvenančių beždžionių socialinio bendravimo sudėtingumą. Tyrimo metu nustatyta, kad gaujos nariai taip pat naudoja specifines vokalines užuominas kreipdamiesi į kiekvieną individą ir nuosekliai naudoja tam tikrus garsų bruožus, kad užkoduotų konkrečius vardus.

Mokslininkai mano, kad kiekvieno individo vardas, tikėtina, socialinio mokymosi dėka tampa bendru bandos žinojimu, ir tai vyksta ne tik tarp jaunų ar artimai giminingų beždžionių. Tyrimo metu nustatyta, kad net nesusijusios suaugusios beždžionės gali mokytis vardų ir tarimo detalių viena iš kitos tokiu būdu, kad gamtoje iš kitų gaujos narių išmoksta ir vardus, ir tarimą.

Žaislinių šeimos beždžionės gyvena atogrąžų miškuose visoje Pietų Amerikoje, kur vokalinis kiekvieno atskiro gaujos nario ženklinimas gali suteikti adaptyvų pranašumą, mano mokslininkai.

Tankiose medžių viršūnėse matomumas ribotas, tačiau balso ženklų naudojimas kaip vardų gali padėti beždžionėms palaikyti socialinius ryšius ir grupės sanglaudą. Galbūt kai kurie žmogaus protėviai socialinį bendravimą ir kalbą išvystė tokiu pat būdu, teigia mokslininkai.

Šaltinis: focus.ua