„Tam nepasiruošusi nė viena šalis.“ Pasaulis skęsta

Nors žuvusiųjų dėl stichinių nelaimių skaičius paprastai yra mažesnis turtingose šalyse, netikėti potvyniai parodė, kad dauguma šalių nėra pasiruošusios tokiems įvykiams. 2021 m. mažiausiai 220 žmonių žuvo Vokietijoje dėl stipraus lietaus ir jo sukeltų potvynių.

Savo naujausioje apžvalgoje Tarpvyriausybinė klimato kaitos ekspertų grupė, veikianti Jungtinių Tautų globoje, nustatė, kad vandens ciklas Žemėje spartėja dėl pasaulinio atšilimo.

Klimato atšilimas sukelia vis daugiau ekstremalių gamtos reiškinių

To pasekmė – staigūs orų svyravimai. Didelės šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos atmosferoje lemia temperatūros kilimą sausumoje ir vandenyne.

Savo ruožtu šilti vandenynai per garavimą išskiria drėgmę į orą, maitindami tankius debesis, kurie gali greitai išlieti didelį kiekį lietaus.

Kai kuriais atvejais kritulių kiekis, paprastai iškrentantis per vieną ar dvi dienas, iškrinta per dvi ar tris valandas.

Pasak Deboros Brosnan, jūrų ir klimato klausimų mokslininkės, aplinkosaugos konsultavimo įmonės Vašingtone savininkės, kuo šiltesnis atmosferos oras, tuo daugiau drėgmės jis gali išlaikyti.

Vidutiniškai su kiekvienu 1 laipsnio atšilimu ore gali būti 7 % daugiau vandens.

„Atsižvelgiant į tai, kad mūsų planetos temperatūra dabar vidutiniškai 1,2 °C aukštesnė (nei iki pramoninės epochos), tai reiškia, kad stiprūs krituliai vidutiniškai būna 8 % intensyvesni“, – sakė Brosnan.

Problema ta, kad dauguma šiuolaikinių miestų ir kaimų buvo statomi kitokiam klimato tipui ir nėra pasiruošę atlaikyti intensyvių ir ilgalaikių kritulių.

Be to, įvairios pasaulinio atšilimo apraiškos gali susidėti viena ant kitos, sustiprindamos destruktyvų poveikį, teigia mokslininkai.

Pavyzdžiui, dėl karščio paviršiniai dirvožemiai išdžiūsta ir tampa kietesni, todėl jiems sunkiau sugerti lietaus vandenį, o tai padidina potvynio riziką. Be to, šiluma nuo įkaitusios žemės sustiprina virš jos esančio audros stiprumą.

Klimato kaitos poveikis stiprėja globaliu mastu

Tačiau bendruomenių gebėjimas susidoroti su potvyniais vis dar priklauso nuo vietinių aplinkybių, tokių kaip dirvožemio erozijos ir miškų kirtimo lygis, tiltų, užtvankų ir potvynių apsaugos statinių stiprumas.

Dėl pasaulinio atšilimo Antarktidos pusiasalis – šiauriausia Antarktidos dalis – patiria staigius pokyčius ir pamažu virsta „žaliuojančiu” kraštovaizdžiu.

Apie tai rašoma naujoje britų mokslininkų grupės ataskaitoje.

Be to, karšta vasara paspartino Šveicarijos ledynų tirpimą. Tik šiais metais Šveicarijos ledynai prarado 2,5 % savo tūrio.

Tokių ekstremalių reiškinių laikui bėgant bus vis daugiau dėl klimato kaitos, rašo „Bloomberg“.