Katės yra „skystos“, ir jos pačios tai žino. Įdomus eksperimentas (Foto)

Daugelis kačių savininkų ne kartą buvo įsitikinę, kad jų augintinis tarsi skystas kaip vanduo – telpa į įvairios formos talpas. Naujas tyrimas patvirtino, kad ne tik žmonės pastebėjo šią keistą savybę, panašu, kad apie tai žino ir pačios katės, rašo „ScienceAlert“.

Neseniai atliktas eksperimentas parodė, kad katės, susidūrusios su mažomis angomis, gali nedvejodamos pro jas prasiskverbti kaip skystis.

Tai rodo, kad katės taip pat turi tam tikrą savimonę apie savo kūno dydį.

Eötvös Loránd universiteto (Vengrja) etologo (zoologas, tyrinėjantis gyvūnų elgesį jų natūraliose buveinėse) Péterio Pongráczo atradimas gali turėti įtakos vertinant visos rūšies pažintinius gebėjimus.

Diagrama, rodanti lyginamuosius angų dydžius. (P. Pongrácz)

Ankstesni tyrimai jau parodė, kad katės sugeba tiesiogine prasme „tapti skysčiu“, kad patogiau tilptų į dėžę, kurioje jos slepiasi. Tam tikra prasme katės gali būti klasifikuojamos kaip amorfiniai kūnai, ne visiškai kieti ir ne visai skysti.

Pongráczas nusprendė išsiaiškinti, ar katės demonstruoja suvokimą apie savo kūną. Tyrėjas sukūrė eksperimentą, kurį atliko katėms patogioje aplinkoje – jų namuose. Jis sukūrė lentų instaliaciją, kurioje buvo padaryti įvairaus dydžio praėjimai: viena dalis skirtingo pločio, kita – skirtingo aukščio.

Katės per daugumą plyšių praėjo be didelių sunkumų ar dvejonių, net kai praėjimas buvo perpus siauresnis nei gyvūnų kūno plotis. Tačiau su skirtingo aukščio angomis viskas vyko kitaip, katės imdavo dvejoti, jei anga buvo žemesnė už pačią katę. Tada gyvūnai ieškojo alternatyvių sprendimų, pavyzdžiui, tiesiog peršoko kliūtį.

Toks elgesys buvo labiau būdingas aukštesnėms katėms, o tai rodo, kad kūno dydžio suvokimas vaidina svarbų vaidmenį priimant sprendimus.

Eksperimento rezultatai parodė, kad praėjimų siaurumą ir aukštį katės suvokia skirtingai. Siauri praėjimai kačių negąsdina, nes žino, kad gali pro juos prasispausti. Tačiau praėjimo aukštis gali kelti problemų, galbūt todėl, kad katė turi pritūpti, kad galėtų pro ją patekti.

„Rezultatai rodo, kad katėms gali būti sunkiau šliaužti per žemą praėjimą nei per aukštą, bet siaurą. Anatominės kačių savybės patvirtina šią teoriją“, – sako tyrimo autorius.