„Automobilio dydžio.“ Atrastas milžiniško šimtakojo protėvis

Arthropleura – nariuotakojis, gyvenęs miškuose netoli pusiaujo prieš 346–290 mln. metų, vėlyvojo paleozojaus epochoje. Tuo metu deguonies turtingoje atmosferoje Arthropleura galėjo užaugti iki 8,5 2,6 m ilgio ir sverti daugiau nei 45 kg.

„Arthropleura... žinoma nuo XVIII a., daugiau nei 100 metų, o mes nebuvome radę pilnos galvos, – teigia pagrindinis tyrimo autorius ir Claude Bernard Lyon 1 universiteto Prancūzijoje paleontologas Mickaëlis Lheritieris. – Dabar, kai turime pilną galvą, matome žandikaulius, akis, ir šios savybės gali [mums padėti] suprasti šio [sutvėrimo] vietą evoliucijoje.“

Šis milžiniškas nariuotakojis ištisus dešimtmečius glumino paleontologus. Arthropleura kūnas buvo panašus į šimtakojų. Tačiau neturėdami galvos mokslininkai negalėjo suprasti, kaip šis padaras susijęs su šiuolaikiniais nariuotakojais, tokiais kaip dviporiakojai ir šimtakojai. Nors šie du šiuolaikiniai gyvūnai gali atrodyti panašūs, iš tikrųjų jie išsiskyrė maždaug prieš 440 mln. metų – gerokai anksčiau nei atsirado Arthropleura. Paleontologai svarstė, ar Arthropleura priklausė dviporiakojų, ar šimtakojų grupei.

Arthropleura giminės medžio kontroversija „pasižymi aršiomis diskusijomis dėl jos giminystės“, – tame pačiame žurnale paskelbtame lydinčiajame straipsnyje rašė Vakarų Virdžinijos (JAV) universiteto paleontologas Jamesas Lamsdellas, kuris tyrime nedalyvavo. Tačiau atradus nepažeistą galvą „Anthropleura paslaptis atrodo išspręsta“.

Kompiuterinės tomografijos skenavimas praktiškai atskleidė dviejų Arthropleura jauniklių, aptiktų Montceau-les-Mines Lagerstätte fosilijų radimvietėje Prancūzijoje, suakmenėjusią galvą. Kompiuterinė tomografija atskleidė unikalias iš galvos šono kyšančias akis ant kotelių, švelniai išlenktas antenas ir nedidelius, šimtakojį primenančius žandikaulius. Kartu šie požymiai sudarė painią šimtakojams ir dviporiakojams būdingų bruožų samplaiką.

„Dėl šių detalių gali pasirodyti, kad Arthropleura yra tokia pati, jei ne didesnė, mįslė nei anksčiau, – sako J. Lamsdellas. – Tačiau iš pažiūros chimerinis Arthropleura pobūdis iš tikrųjų yra svarbus įrodymas, galintis padėti atsakyti į esminį klausimą, susijusį su [šių rūšių evoliucija].“

Pagal anatominius požymius paleontologai Arthropleura galiausiai priskyrė artimiausių giminaičių grupei – dviporiakojų šeimai. Tačiau dviporiakojų ir šimtakojų šeimose niekada nebuvo pastebėtos akys ant stiebelių. Arthropleura buvo plačiai laikomas sausumos gyvūnu, tačiau tokios akys paprastai aptinkamos pusiau vandens arba visiškai vandens gyvūnuose – pavyzdžiui, pas vėžiagyvius.

Kadangi galva priklauso jaunikliui, paaiškinimas gali slypėti gyvūno gyvenimo etape, versiją siūlo J. Lamsdellas. Arthropleura jaunikliai galėjo daugiau laiko praleisti vandenyje, o suaugę prarasti akis ant stiebelių. „Akys ant stiebelių išlieka didele paslaptimi, nes mes tikrai nežinome, kaip tai paaiškinti“, – teigia M. Lheritieris.

Parengta pagal „Live Science“.