„Labai gerai išsilaikęs. Akių obuoliai, žiaunos ir net nervai.“ Aptiko seniausią iki šiol žinomą buožgalvį (Foto)

Tyrinėjant dinozaurų fosilijas Argentinoje, buvo atrastas seniausias iki šiol žinomas buožgalvis.

Šis atradimas, paskelbtas žurnale „Nature“, gali suteikti naujos informacijos apie varlių evoliuciją ir jų vystymosi etapus.

Fosilijos atlieka itin svarbų vaidmenį mūsų supratime apie gyvybės istoriją Žemėje. Jos leidžia tyrinėti rūšių evoliuciją ir stebėti, kaip vykstantys prisitaikymai keitė gyvūnus milijonų metų eigoje.

Kalbant apie varles, buožgalvių fosilijos aptinkamos itin retai, nes šie jauni varliagyviai paprastai gyvena vandens aplinkoje, kur jie labiau pažeidžiami plėšrūnų ir aplinkos sąlygų.

Dauguma rastų fosilijų priklauso suaugusiems individams, todėl Notobatrachus degiustoi radinys yra dar reikšmingesnis.

Ši fosilija išskirtinai gerai išsilaikė, išliko minkštųjų audinių pėdsakai, įskaitant akių obuolius, žiaunas ir net nervus.

Šio apie 161 milijonų metų senumo buožgalvio ilgis siekia apie šešiolika centimetrų, o jo uodega – 7,6 centimetro.

Científicos del #CONICET describieron los restos del renacuajo fósil más antiguo del que se tenga registro.
Identificados como Notobatrachus degiustoi, el hallazgo tiene una gran importancia ya que conserva rasgos “primitivos” que no están presentes en las ranas y sapos actuales. pic.twitter.com/RriC8stH3h

— Warpath (@WarpathDinosaur) October 31, 2024

Buožgalvis taip pat pasižymi mitybos ypatumais, panašiais į šiuolaikinių buožgalvių. Jis naudojo filtruojančią mitybos sistemą, kad galėtų įsiurbti planktoną ir dumblius, esančius vandens aplinkoje.

Galiausiai, verta pažymėti, kad šis gyvūnas, atrastas La Matildos formacijoje Patagonijoje, buvo pažengusio vystymosi stadijoje.

Jo slanksteliai jau buvo pradėję kaulėti, kas leido mokslininkams jį identifikuoti ir susieti su suaugusiais individais.

A toadpole of the species Notobatrachus degiustoi
[The oldest tadpole reveals evolutionary stability of the anuran life cycle]https://t.co/ZwzB7h7wm2
Art by @Gabrielluislio pic.twitter.com/ScFMaPyKXp

— Dactylioceras🇵🇸 (@Dinoh555) October 30, 2024

Poveikis varlių evoliucijai

Buožgalvio fosilija gali užbaigti senas diskusijas apie varlių evoliuciją ir jų gyvenimo stadijų vystymąsi. Kai kurie tyrinėtojai ilgą laiką teigė, kad pirmosios varlės, tikėtina, neturėjo buožgalvio stadijos.

Tačiau Notobatrachus degiustoi fosilija rodo, kad buožgalviai egzistavo taip pat ilgai, kaip ir suaugusios varlės, keldama abejonių dėl nusistovėjusių teorijų apie jų evoliuciją.

Vis dėlto šis atradimas iškelia esminius klausimus, kaip varlės su laiku prisitaikė.

Tai, kad senovinių rūšių buožgalviai turėjo bruožų, panašių į šiuolaikinių buožgalvių, leidžia manyti, jog ši vystymosi stadija galėjo egzistuoti jau pačioje varlių evoliucijos pradžioje. Tai reiškia, kad buožgalviai, kaip ir suaugusios varlės, galėjo atlikti svarbų vaidmenį varliagyvių evoliucijos istorijoje.

Mokslininkai, siekiantys toliau nagrinėti šį įdomų klausimą, tikisi gauti finansavimą, kad galėtų sugrįžti į La Matildos formacijos vietovę. Tai leistų jiems tęsti tyrimus ir galbūt atrasti daugiau buožgalvių fosilijų.

Nauji radiniai galėtų pagilinti mūsų supratimą apie varlių evoliuciją ir suteikti vertingos informacijos apie varliagyvių vystymąsi apskritai.