„Išnyko per kelis mėnesius.“ Atskleidė netikėtą radiacijos poveikį Černobylio varlėms

Nors Černobylio zona ir toliau kelia susirūpinimą dėl radiacijos poveikio, nauji tyrimai rodo, kad čia gyvenančios varlės, veikiamos spinduliuotės nepatiria paspartėjusio senėjimo ar nenormalaus streso hormonų lygio, rašo „phys.org“.

Radiacijos lygis, kurį patyrė Černobylyje gyvenančios varlės, neturėjo įtakos jų amžiui ar senėjimo greičiui. Tiesą sakant, šios dvi savybės nesiskiria tarp egzempliorių, užfiksuotų didelės radiacijos zonose, ir tų, kurie gyvena kontrolinėse zonose be spinduliuotės.

Taip pat nebuvo nustatyta kortikosterono, hormono, susijusio su atsaku į stresą, lygių skirtumų, priklausomai nuo šių varliagyvių gaunamos spinduliuotės.

Siekia teisingai įvertinti avarijos poveikį laukinei gamtai

Tai pagrindiniai tyrimų, kuriuos atliko Oviedo universitetas ir Donana biologinė stotis, rezultatai, prie kurių prisidėjo tarptautiniai ekspertai. Tyrimai pirmą kartą analizavo galimus ilgalaikius radiacijos poveikio Černobylio faunos amžiui ir senėjimo tempui padarinius.

Darbas buvo paskelbtas žurnale „Biology Letters“. Germanas Orizaola, Oviedo universiteto zoologijos profesorius, pabrėžia, kad šie rezultatai rodo, kad „radiacijos lygis, kurį šiuo metu patiria varlės Černobylyje, nebūtų pakankamas, kad būtų padaryta lėtinė žala šiems organizmams“.

Tokio tipo tyrimų, kurie tiksliai matuoja radiacijos poveikį ir analizuoja ilgalaikius biologinius požymius, tokius kaip amžius ir senėjimo greitis, sukūrimas yra būtinas norint teisingai įvertinti šiuo metu pastebimą avarijos poveikį laukinei gamtai. Šis darbas sustiprina Černobylio išskirtinės zonos, kaip laukinės gamtos prieglobsčio, kuris turi būti išsaugotas, vaidmenį“, – priduria šis mokslininkas.

Nuo avarijos praėjo beveik keturi dešimtmečiai

Darbo autoriai primena, kad nuo Černobylio atominės elektrinės avarijos praėjo beveik keturi dešimtmečiai. Per šį laiką radiacijos lygis iš pradžių paveiktose vietovėse gerokai sumažėjo.

Skaičiuojama, kad avarijos metu išspinduliuotos spinduliuotės lieka mažiau nei 10 proc., o kai kurie pavojingiausi izotopai, pavyzdžiui, jodas, išnyko per kelis mėnesius po avarijos.

Naujausi tyrimai rodo, kad Černobylis tapo vienu didžiausių gamtos rezervatų Europoje. Tai paaiškina, kodėl būtina tiksliai įvertinti, kokiu mastu ši avarija ir šiandien daro žalingą poveikį aplinkai.

Černobylio avarija – viena didžiausių branduolinių katastrofų pasaulyje, įvykusi 1986 metų balandžio 26 d. Černobylio atominėje elektrinėje, esant 130 km į šiaurę nuo Kyjivo, tuometinėje Sovietų Sąjungoje (dabar Ukraina).

Po avarijos maždaug 30 km spinduliu aplink elektrinę buvo sukurta uždrausta zona. Daug žmonių buvo evakuoti, o tie, kurie liko, patyrė didelį radiacijos poveikį, dėl kurio vėliau atsirado įvairių sveikatos problemų, įskaitant vėžinius susirgimus.

Katastrofa turėjo ilgalaikių pasekmių ne tik žmonių sveikatai, bet ir aplinkai. Dėl radioaktyvių nuosėdų didelė dalis augalijos ir gyvūnijos buvo pažeista, tačiau, įdomu tai, kad tam tikrose Černobylio zonose dabar galima stebėti tam tikrą ekosistemos atsistatymą, nes žmonių veikla buvo iš esmės sustabdyta.

Černobylio avarija dar ilgus metus kelia diskusijas apie branduolinės energijos saugumą ir jos poveikį aplinkai bei žmonėms.