Ar ateityje pavyks susikalbėti su gyvūnais? Atsakymas gali ir pradžiuginti, ir nuliūdinti

Šių metų pradžioje mokslininkai atskleidė, kad atrado, jog rytinėje Karibų jūros dalyje gyvenantys kašalotai naudoja fonetinę abėcėlę, sudarytą iš 143 kombinacijų. Jie apibūdino ją kaip artimiausią žmonių kalbai iki šiol atrastą sistemą ir tikisi, kad vieną dieną pavyks susikalbėti su šiais sudėtingais, socialiais gyvūnais.

Dirbtinis intelektas taip pat naudojamas bandant suprasti kates, šikšnosparnius ir kiaules. Komandai, kuri pirmoji sukurs priemones, užtikrinančias dvipusį žmonių ir gyvūnų bendravimą, netgi siūlomas prizas.

RSPCA neseniai pradėjo įgyvendinti projektą „Gyvūnų ateitis“, pagrįstą ataskaita apie gyvūnų gerovę. Joje nagrinėjami penki scenarijai, kaip pasaulis galėtų atrodyti 2050 m. gyvūnams ir mums.

Optimistiškiausiame scenarijuje vaizduojama ateitis, kurioje Dl pažengs taip toli, kad galėsime laisvai bendrauti su mus supančiais gyvūnais. Šis laimėjimas iš esmės pakeistų mūsų požiūrį į gyvūnus ir elgesį su jais, o tai paskatintų diskusijas apie gyvūnų teises: ar jie turėtų būti piliečiai su visomis su šiuo statusu susijusiomis teisėmis ir pareigomis, ar jie turėtų galėti balsuoti?

Pagal šį scenarijų už žiaurų elgesį su gyvūnais baustume taip pat griežtai, kaip ir už nusikaltimus prieš žmones, teismuose naudotume gyvūnų liudijimus ir dauguma iš mūsų per vieną naktį taptų veganais.

Tačiau ką daryti su gyvūnais, kurie patenka į mūsų lėkštes ar laboratorijas? Viščiuku, kuris auga taip greitai, kad sulaukęs vos daugiau nei mėnesio, jau nesugeba atsistoti, višta, kuri gyvena popieriaus lapo dydžio narve, arba eksperimentams naudojama žiurke – protinga būtybe, galinčia spręsti problemas, kikenančia, kai ją kutena ir užmezgančia glaudžius ryšius su žmonėmis? Šiuo metu į tai lengva nekreipti dėmesio, nes vyriausybės ir pramonė tai pripažįsta ir sankcionuoja, ir tai vyksta už uždarų durų. Įsikišus Dl, galėtų būti daug sunkiau apsimesti, kad nieko nežinome.

Net mūsų mylimi augintiniai gali mums papasakoti tai, ko nenorime girdėti – tie, suspaustais veidais, kurie sunkiai prakvėpuoja, arba tie, kuriuos aprengiame dėl patiktukų socialiniuose tinkluose.

Gyvūnų elgsenos specialistai pasakytų, kad mes jau bendraujame su gyvūnais, nes suprantame jų kūno kalbą. Tačiau iš tikrųjų mes nekreipiame dėmesio į tai, ką jie mums sako, kai tai neigiamai paveikia mūsų gyvenimo būdą. Bendraujant su jais pasitelkiant dirbtinį intelektą, būtų sunkiau nekreipti dėmesio į tai, kaip mūsų kasdieniai pasirinkimai veikia mus supančius gyvūnus, rašo „New Scientist“.