| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Didžiausias pasaulyje koralas yra 300 metų senumo – ir buvo aptiktas atsitiktinai (Foto)
|
(
(
Ramiojo vandenyno pietvakariuose, prie vienos iš atogrąžų Saliamono salų krantų, po vandens paviršiumi esanti milžiniška struktūra ką tik buvo pripažinta didžiausiu pasaulyje žinomu koralu. Spalio viduryje nuošalioje vietoje apsilankiusi „ National Geographic“ mokslininkų ir filmų kūrėjų komanda manė, kad objektas toks didelis, jog tai turi būti sudužusio laivo liekanos. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Tačiau kai povandeninis operatorius Manu San Félixas įšoko į vandenį, kad atidžiau viską apžiūrėtų, jį nustebino tai, ką pamatė. „Prisimenu, kaip įšokau į vandenį, pažvelgiau žemyn ir nustebau, – pasakoja naras. – Jis milžiniškas. Jo dydis artimas katedros dydžiui.“ Koralas, esantis už kelių šimtų metrų nuo rytinės Malaulalo salos pakrantės, buvo identifikuotas kaip Pavona clavus rūšis. Jo matmenys 34 m x 32 m – taigi, jis didesnis už mėlynąjį banginį, ir manoma, kad jam yra 300 metų. „National Geographic“ projekto „Pristine Seas“, kuriuo siekiama įkvėpti vyriausybes saugoti vandenynų ekosistemas atliekant tyrimus ir tyrinėjimus, atstovas Enricas Sala sako, kad tai buvo „laimingas atsitiktinumas“.
Tai kol kas didžiausia kada nors atrasta pavienė koralų kolonija, nesunkiai aplenkusi ankstesnę rekordininkę – 2019 m. Amerikos Samoa rastą milžinišką Porites koloniją, kurios skersmuo siekė 22,4 m, o aukštis – 8 m. Per pastaruosius dvejus metus rekordinė vandenynų temperatūra sukėlė koralų balimo bangą visame pasaulyje. Tačiau nors kituose Saliamono salų rifuose pastebimi balinimo požymiai, E. Sala sako, kad didžiulis P. clavus koralas atrodo sveikas. Pasak tyrinėtojo, tai gyvybiškai svarbi vandenyno gyvybės buveinė, suteikianti prieglobstį ir maistą žuvims, krevetėms, kirmėlėms ir krabams: „tai tarsi didelis senojo miško lopinėlis“. Tačiau koralai nėra apsaugoti nuo ekologinių grėsmių – nuo vietinės taršos ir pernelyg intensyvios žvejybos iki pasaulinės klimato kaitos. E. Sala sako, kad norėtų, jog būtų įsteigta daugiau saugomų jūrų teritorijų, kurios apsaugotų jūros gyvūniją nuo vietinės taršos, ir kartu būtų imtasi pasaulinių veiksmų klimato kaitai mažinti. „Apsaugant rifą negalima atvėsinti vandens, negalima užkirsti kelio vandenyno atšilimui, – sako jis. – Turime tai ištaisyti, turime sumažinti anglies dioksido išmetimą. Tačiau saugomos jūrų teritorijos galėtų padėti mums laimėti laiko, nes rifai taps atsparesni“. Parengta pagal „New Scientist“. | ||||||
Įdomiausi
123
(0)
.png)
.png)
.png)
.png)
