Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

„Prieš dedant į burną...“ Turite tai žinoti. Mokslininkai ištyrė, kas gyvena ant lietuviškų uogų

2024-11-20 (0) Rekomenduoja   (8) Perskaitymai (275)
    Share

Neregimi pasauliai jūsų uogų dubenyje.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Mes mėgaujamės uogų saldžiarūgščiu skoniu, tačiau kiek iš tiesų žinome apie mikroskopinį pasaulį, kuris klesti ant mėgstamų uogų? Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro ir Gamtos tyrimų centro mokslininkai vykdo Lietuvos mokslo tarybos (LMTLT) finansuojamą projektą, kurio metu pasitelkdami pažangią naujos kartos DNR sekoskaitą ištyrė mikroorganizmų, paplitusių ant bruknių, erškėtuogių ir šermukšnio uogų, visumą bei įvertino, kokie mikroorganizmai patenka į mūsų skrandį, jei prieš valgydami uogų nenuplauname.

Kiekviena tiriamų uogų rūšis turi savo unikalią mikroorganizmų sudėtį. Erškėtrožės ir šermukšniai pasižymi turtingesnėmis ir įvairesnėmis bendruomenėmis, palyginti su bruknėmis. Šie skirtumai gali būti susiję su įvairiais veiksniais: aplinka, kurioje jos auga, kiekvienos uogos teikiamomis maistinėmis medžiagomis, jų paviršiaus fizinėmis savybėmis ir sudėtingomis mikroorganizmų sąveikomis.

Ant visų uogų buvo gausiai randamos Methylobacterium ir Sphingomonas bakterijos, kurios palaiko augalų sveikatą ir skatina augimą sintetindamos priešmikrobinius junginius. Ant šermukšnių ir bruknių gausiai rasta Spirosoma atstovų, kurie dalyvauja augalams įsisavinant azoto ir anglies junginius bei Hymenobacter bakterijų, kurios padeda augalui išgyventi stresinėmis sąlygomis, gamina antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčius karotenoidus. Ant erškėtuogių buvo gausiai paplitusios Pseudomonas genties bakterijos, kurios gali gadinti maisto produktus, yra potencialiai patogeniškos žmonėms. Tad erškėtuogių vartojimas tinkamai neapdorojus gali sukelti didesnę riziką vartotojui.

 

Ant visų tirtų uogų įvertinta ir grybinių mikroorganizmų įvairovė, kuri buvo mažesnė nei bakterijų. Bruknių paviršiuje vyravo Exobasidium grybai, kurie pažeidžia augalo lapus, o nuo jų patenka ir ant uogų. Ant erškėtuogių ir šermukšnių vyravo Dothiora  (žinomi augalų patogenai), Aureobasidium (padeda augalui išgyventi nederlingoje aplinkoje, žmonėms gali sukelti ligas), Cladosporium (dažnai patogeniški augalui, gali sukelti ligas žmonėms, bet taip pat svarbūs biokontrolėje) ir Taphrina (sukelia augalų ligas) grybai.

Kai kuriuos grybinius mikroorganizmus pavyko padauginti laboratorinėmis sąlygomis ir įvertinti jų gausą. Ant bruknių buvo rasta potencialiai pavojingų žmonėms Candida, Aureobasidium ir Cryptococcus mielių bei sintetinančių priešmikrobinius junginius Rhodotorula atstovų. Ant šermukšnių ir erškėtuogių rasta daugiau maisto pramonei ir biotechnologijoms patrauklių mielių, tokių kaip Hanseniaspora, Metschnikowia, Rhodotorula ir Curvibasidium. Įdomu tai, kad bruknių paviršiuje rasta žymiai mažiau mielių nei ant kitų uogų, tai patvirtina šių uogų stiprias priešmikrobines savybes.

 

Tad prieš dedant į burną prinokusias, ką tik nuskintas ir kvepiančias uogas, verta susimąstyti, apie jas supantį mikroorganizmų pasaulį, teikiamą naudą bei potencialius pavojus.

Dr. Iglė Vepštaitė-Monstavičė

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras

Gamtos tyrimų centras

Verta skaityti! Verta skaityti!
(13)
Neverta skaityti!
(5)
Reitingas
(8)
Tai yra pranešimas spaudai - pateiktos informacijos redakcija neredaguoja, o už pranešimo turinį atsako jį paskelbę autoriai.
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
81(0)
73(1)
58(1)
47(0)
47(1)
38(0)
32(1)
31(0)
30(1)
29(0)
Savaitės
198(0)
196(0)
193(0)
184(0)
178(0)
Mėnesio
309(3)
303(6)
296(0)
294(2)
293(2)