Baltijos jūroje aptiko vienišą delfiną. „Tai, ką jis darė, nustebino mokslininkus“

Mokslininkai, norėdami išsiaiškinti, kaip pavienio delfino buvimas veikia vietines jūrų kiaules, regione įrengė povandeninius įrašymo įrenginius. Tačiau tai, ką jie aptiko, juos nustebino – delfinas skleidė itin daug garsų.

„Iš smalsumo pridėjau papildomą įrašymo įrenginį, kuris fiksuoja garsus. Tikėjausi tik retkarčiais užfiksuoti keletą švilpukų ar panašių garsų, tačiau išgirdome tūkstančius skirtingų delfino garsų“, – pasakojo tyrimo vadovė Olga Filatova, Pietų Danijos universiteto banginių biologė.

Unikalūs delfino garsai: kas už jų slypi?

Per 69 dienas – nuo 2022 m. gruodžio 8 d. iki 2023 m. vasario 14 d. – tyrėjai užfiksavo net 10 833 garsus. Tarp jų buvo 2 291 švilpukas, 2 288 impulsai (paspaudimų serijos, kartais siejamos su agresija), 5 487 žemo dažnio toniniai garsai ir 767 perkusiniai garsai. Įdomu tai, kad Delle skleidė tris išskirtinius švilpukus, kurie galėtų būti prilyginami savotiškam „vardo švilpukui“.

„Butenosiai delfinai turi vadinamuosius firminius švilpukus, kurie yra unikalūs kiekvienam individui – tai tarsi delfinų vardai“, – paaiškino Filatova.

„Jeigu nebūtume žinoję, kad Delle yra vienas, galėjome pamanyti, jog ten buvo bent trys delfinai, bendraujantys tarpusavyje“.

Šie garsai tradiciškai laikomi komunikaciniais, o tai reiškia, kad įprastai bent du delfinai „kalbasi“ vienas su kitu. Tačiau Delle buvo visiškai vienas. Mokslininkai iš pradžių svarstė, ar delfinas galėjo bandyti bendrauti su žmonėmis, pavyzdžiui, vietiniu irklentininku. Tačiau garsai buvo užfiksuoti ir naktimis, kai žmonių vandenyje tikrai nebuvo.

Kodėl vienišas delfinas toks balsingas?

Tyrėjai vis dar bando suprasti, kodėl Delle skleidžia tiek daug garsų. Viena iš teorijų – delfinas galėjo „kalbėtis su savimi“ kaip būdas susitvarkyti su vienatve. Kiti garsai galėjo būti emociniai, nevalingi – panašiai kaip žmonės gali juoktis, perskaitę ką nors juokingo, net jei aplink nėra jokio klausytojo.

Kita teorija teigia, kad delfinas galėjo skleisti garsus, bandydamas atkreipti kitų delfinų dėmesį. Tačiau tai mažai tikėtina, nes Delle šioje vietovėje gyveno jau trejus metus ir, greičiausiai, suprato, kad kitų delfinų čia nėra.

Delfinų balsai – galimybė suprasti jų emocijas

Delfinų bendravimo garsų svarbą patvirtina ir kiti ekspertai.

„Delfinai labai pasitiki garsais tiek medžioklei, tiek aplinkos pažinimui, o balsai taip pat leidžia jiems bendrauti dideliais atstumais“, – sakė Thea Taylor, Sasekso delfinų projekto vadovė, nedalyvavusi tyrime.

Taylor teigimu, vienas intriguojantis atradimo aspektas yra galimybė, kad delfinų balsai atspindi jų emocijas.

„Tai atveria daug klausimų – galbūt galime panaudoti jų garsus, kad geriau suprastume jų elgesį ir emocijas natūralioje aplinkoje“, – sakė ji.

Tradiciškai mokslininkai mažai dėmesio skirdavo pavienių delfinų balsams, laikydami juos keistenybėmis. Tačiau šis atvejis parodė, kad net ir vienas delfinas gali turėti sudėtingą, įspūdingą garsų repertuarą, kuris gali atskleisti daugiau apie jų emocinį pasaulį.

„Dar daug ko reikia išmokti, kad suprastume, kodėl delfinai skleidžia tokius garsus“, – apibendrino Taylor. O kol kas vienišo delfino balsai – Delle dainos – lieka jautria istorija apie socialių būtybių ilgesį.