Kodėl Himalajų druska yra rausva ir ar ji tikrai naudinga sveikatai? Štai ką sako mokslas

Be gražaus rausvo atspalvio, Himalajų druska nedaug kuo skiriasi nuo jūsų virtuvės spintelėse šiuo metu esančios druskos. Taigi, kas suteikia šiai druskai tokią spalvą ir kodėl nuolat girdime tiek daug apie tariamą jos naudą sveikatai?

Nes viena yra tikra: rausvoji Himalajų druska nėra tai, ką jums apie ją sakė.

Iš kur gaunama Himalajų rausvoji druska?

Turbūt jau supratote, kad čia kažkiek apgaulingas klausimas – bet juk ne veltui ji vadinama Himalajų druska, tiesa?

Jei norite į tai pažvelgti labai, labai techniškai, tuomet taip, garsioji rausvoji druska tikrai yra iš Himalajų – tačiau tai tikrai ne iš snieguotos Everesto ar Kančendžungos viršūnės, kurias primena šis pavadinimas. Ji kasama pelkėtose šiaurės rytų Pakistano kalvose, vietovėje, vadinamoje Druskos kalnagūbriu – vienoje iš tolimiausių Himalajų kalnų papėdžių, esančioje už daugiau nei 1400 km nuo Everesto kalno.

Ši madinga druska taip pat neatsiranda iš kažkokio mistinio rinkimo proceso, kurį vykdo budistų vienuoliai ar klajokliai jakų ganytojai, kaip jūs galbūt įsivaizduojate. Iš tikrųjų rausvoji natrio druska yra didelis verslas šioje vietovėje: kasmet didžiulėse požeminėse kasyklose išsprogdinama apie 363 000 tonų druskos, ji sukraunama į sunkvežimius ir eksportuojama iš šalies.

Tai skamba kaip daug druskos – ir taip ir yra, tačiau telkiniai dar toli gražu nėra išsemti. Legenda byloja, kad Druskos kalnagūbrį pirmą kartą atrado Aleksandro Didžiojo kariuomenė dar 320 m. pr. m. e., tačiau rausvąja sūrybe plačiai prekiaujama mažiausiai nuo 1500 m. Praėjus penkiems šimtmečiams, kita vertus, po didžiulės ir žiaurios industrializacijos Viktorijos laikų britų rankomis, vien garsiojoje Khewra druskos kasykloje vis dar slypi šios druskos atsargų, kurių pakaks dar maždaug 300 metų.

Net ir tada kasyklos vis dar gali būti pelningos regionui. Pavyzdžiui, Khewra’os kasykla yra pagrindinis turistų traukos objektas, siūlantis ekskursijas su gidu, garsių statinių – tokių kaip Didžioji kinų siena ir Lahoro Minar-e-Pakistanas – kopijas, iš druskos plytų pastatytą mečetę ir paštą, ir net sveikatingumo centrą, siūlantį druskos pagrindu atliekamas procedūras – pavyzdžiui, astmos gydymui.

Ar rausvoji Himalajų druska naudinga sveikatai?

Khewra’os kasyklų viešųjų ryšių komanda nėra vieninteliai žmonės, kurie teigia, kad ši rausvoji druska gali turėti tam tikrų gydomųjų savybių. Himalajų rausvoji druska pastaraisiais metais tapo vienu iš tų produktų, kurie, jei iš tiesų galėtų daryti viską, ką žada jų šalininkai, būtų stebuklas – nuo druskos lempų, galinčių gydyti sezoninius sutrikimus, iki tiesioginio jos gėrimo ištirpinus stiklinėje vandens.

Tačiau net ir moksliškiau skambantys šių įvairių rausvosios druskos terapijų paaiškinimai yra gana melagingi. „Prekybininkai reklamuoja tariamą druskos gebėjimą išskirti neigiamus jonus, kurie gali pagerinti fizinę ir emocinę sveikatą“, – 2017 m. žurnalo „Time“ straipsnyje teigė Arizonos universiteto (JAV) Integracinės medicinos centro įkūrėjas ir programų direktorius Andy Weilas.

Paieškokite „Google“ kai kurių iš šių raktažodžių – ir žinoma, galbūt rasite vieną ar du tyrimus, kuriuose neigiamų jonų poveikis siejamas su geresne nuotaika ir kognityviniais gebėjimais, tačiau rezultatai greičiausiai bus konkretesni ir ribotesni nei reklamuoja druskos lempų rinkodaros specialistai.

Net jei neigiami jonai būtų kažkokia stebuklinga panacėja, vis tiek yra problema: nėra įrodyta, kad Himalajų druskos lempos iš tikrųjų generuoja neigiamus jonus. „Tokių teiginių, susijusių su Himalajų druskos lempomis, moksliškai nepagrindžiame“, – pabrėžia A. Weilas.

Tuo tarpu teiginiai, kad geriant šią medžiagą gryną arba kartu su vandeniu ar kitomis sudedamosiomis dalimis, jūsų organizmui bus kaip stebuklingas vaistas nuo toksinų, taip pat nepagrįsti. Dažnai šis mitas remiamasi tuo, kad Himalajų rausvojoje druskoje yra tam tikrų naudingų mineralinių medžiagų, kas techniškai yra tiesa – tačiau šiuose teiginiuose dažnai nepaminėta, kiek mažai šių maistinių medžiagų iš tikrųjų gaunate iš rausvosios druskos.

„Tyrimai neįrodė, kad Himalajų druska turi kokių nors išskirtinių privalumų sveikatai, palyginti su kita maistine druska“, – nurodo ir „WebMD“. – Mineralinių priemaišų, suteikiančių jai rausvą spalvą, dažnai reklamuojamų kaip sveikatai naudingų, koncentracija yra per maža, kad padėtų jūsų mitybai.“

Iš tiesų, kadangi rausvojoje druskoje yra 96–99 proc. natrio chlorido, t. y. įprastos valgomosios druskos, „turėtumėte suvalgyti mirtiną kiekį natrio, kad gautumėte naudingą kitų mineralų kiekį“, priduria svetainė.

Kodėl Himalajų druska yra rausva?

O kas suteikia Himalajų rausvajai druskai būdingą rausvąjį atspalvį?

Tai gali būti vienas iš mistiškiau atrodančių – ir, pripažinkime, paklausių – šios druskos bruožų, tačiau atsakymas yra stebėtinai žemiškas: jis atsiranda dėl druskos kristaluose esančių papildomų mineralų.

„Dėl didelio geležies oksido kiekio druska įgauna rausvą spalvą“, – „Popular Mechanics“ teigė Lahore įsikūrusios Himalajų druskos gamintojos „Ittefaq Salt“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Javedas Ahmedas Bhatti. Tai mokslinis pavadinimas to, ką dauguma iš mūsų geriausiai žino kaip „rūdis“ – taigi, kai kitą kartą kas nors jums sakys, kokia skani ir maistinga yra rausva druska, žinokite, kad taip yra dėl tos pačios priežasties, dėl kurios jūsų automobilis skleidžia tą skardų garsą, kai tik nuspaudžiate stabdžius.

Žinoma, ne visos rausvos spalvos atspalviai yra vienodi, o Himalajų rausvojoje druskoje gali būti nemažai kitų mineralų – pavyzdžiui, kalcio, geležies, cinko, chromo ir magnio – kurie daro įtaką tam tikrai kiekvieno kristalo spalvai. Tačiau, nors visi šie mineralai yra naudingi ir reikalingi jūsų organizmui, kad jis tinkamai veiktų, būtina pakartoti: įprastos druskos pakeitimas Himalajų druska nesuteiks jums jokio sveikatos pagerėjimo.

„Pagal sudėtį neatrodo, kad šioje druskoje būtų pakankamai cinko, magnio ar kalcio, kad būtų galima pakeisti situaciją“, – 2018 m. „The Atlantic“ sakė virtuvės šefas ir maisto mokslininkas Ali Bouzarsi.

Taigi, jei Himalajų rausvoji druska neturi jokios naudos sveikatai ir net nėra gaunama netoli populiariai įsivaizduojamų Himalajų, kodėl žmonės už ją moka iki 20 kartų daugiau nei už įprastą druską?

Atsakymas, regis, yra paprastas. „Pirmą kartą susidūręs su Himalajų rausvąja druska parduotuvėje, paklausiau vienos iš pardavėjų, kuo ji naudinga, – prisiminė A. Bouzari. – Ji tik pažvelgė į mane ir atsakė: rausva“.

Parengta pagal „IFL Science“.