„Silkė tapo plėšrūne.“ Mokslininkai skelbia apie neįtikėtiną evoliucinį šuolį Baltijos jūroje

Mokslininkai Baltijos jūroje aptiko naują silkių populiaciją, kuri minta kitomis žuvimis, o ne planktonu, kaip ir kiti šios rūšies atstovai. 

Švedų žvejys tyrėjams pasakojo, kad netoli Švedijos pakrantės gyvena ypatinga silkių rūšis, kuri yra daug didesnė už paprastąją Baltijos silkę ir savo dydžiu artimesnė Atlanto porūšiui.

Atlanto ir Baltijos jūros silkė yra tipiškos planktono vartotojos, todėl yra nepaprastai svarbus Šiaurės Atlanto ir Baltijos jūrų ekosistemos elementas. Tačiau dabar atsirado nauja silkių rūšis, kuri genetiškai skiriasi nuo įprastos ir minta žuvimi. Naują tyrimą šia tema žurnale „Nature Communications“ paskelbė Upsalos universiteto (Švedija) mokslininkų grupė.

Mokslininkai, sužinoję apie ypatingą, labai didelę Baltijos silkių populiaciją, kuri metai iš metų neršė toje pačioje vietovėje, nusprendė paimti mėginius ir ištirti jų genetinę sandarą. Dabar žinoma, kad tai yra genetiškai unikali rūšis. Ji galėjo išsivystyti per šimtus, jei ne tūkstančius metų Baltijos jūroje.

Ypač mokslininkai atkreipė dėmesį į šio silkių porūšio pažeistas žiaunas. Paprastoji silkė minta planktonu ir jam sijoti naudoja savo žiaunų plokšteles. Aptikta didelis silkės žiaunų pažeidimas reiškė, kad ji ėdė kažką visiškai kitokio nei mažasis planktonas. Mokslininkai mano, jog tai įrodymas, kad ši silkė perėjo prie žuvies raciono, ypač medžiodama kuodukus, kurie turi aštrius spyglius, apsaugančius nuo plėšrūnų.

Kitas įdomus atradimas buvo tai, kad ši keista silkė turėjo žymiai didesnį riebalų kiekį ir žymiai sumažino dioksino – probleminio organinio chloro teršalo Baltijos jūroje – kiekį. Mokslininkai teigia, kad tai, kartu su daug spartesniu augimo tempu, atitinka perėjimą prie žuvies dietos. Galiausiai mažų žuvelių liekanų buvo rasta ir silkės mutantės skrandžiuose.

Tiriant šios naujos rūšies žuvų genus paaiškėjo, kad šiandien Baltijos jūroje yra ne viena, o bent dvi atskiros žuvėdžių silkių subpopuliacijos. Viena yra į šiaurę nuo Stokholmo, o kita yra į pietus nuo jo.

Tačiau įdomiausia, kad Atlanto vandenyne nėra žuvėdžių silkių – tik tos, kurios minta planktonu. Taigi būtent Baltijos jūroje atsirado naujas porūšis, kuris atsirado labai greitai, nes Baltija yra labai jauna jūra, kurios amžius vertinamas maždaug 4-14 tūkstančių metų.

„Mes iškeliame hipotezę, kad žuvėdės Baltijos silkės išsivystė dėl to, kad trūko konkurencijos su kitomis plėšriosiomis žuvimis, tokiomis kaip skumbrės ir tunai, kurių nėra ten, kur randama žuvėdės silkės. Taigi ši silkė vartoja nepakankamai išnaudotus maisto išteklius Baltijos jūroje“, – daro išvadą mokslininkai.