Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Didelės širdys lašišinėms žuvims padės prisitaikyti prie šylančio klimato

2011-04-14

(0)

(0)

(330)

Rūšis:	Standartinė publikacija
Aut. teisės:	Grynas.lt
Parengė:	Rasa Valentinavičienė

Skaičiuojama, kad Kanados upėmis migruoja per 100 skirtingų lašišinių žuvų rūšių, kurioms dėl klimato atšilimo kylanti vandens temperatūra gali lemti išnykimą. Tačiau mokslininkai nustatė, kad didžiulius atstumus migracijų metu įveikiančios rūšys greičiau prisitaiko prie kintančių gamtos sąlygų.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Beveik 1100 km prieš srovę plaukiančios neršti žuvys patenka į neįprastas savo rūšiai sąlygas, kai atsiduria kilometro aukštyje virš jūros lygio. Pasak mokslininkų, tokios lašišos geriausiai prisitaiko ir prie kintančių klimato sąlygų, o didelės ir stiprios širdys sugeba aprūpinti organizmus reikiamu deguonies kiekiu net jei vandenyje jo koncentracija gerokai mažesnė už įprastą normą.

Nuo 1950 m Kanados Freizerio upės vandens temperatūra padidėjo beveik 2 laipsniais pagal Celsijų, o karščiausiais metais pakeliui žūva beveik 95 proc. neršti plaukiančių lašišinių žuvų. „Šiuo metu bandome išaiškinti kaip temperatūrų svyravimai susiję su lašišų mirtimi“, – sako naujai pradėtų studijų iniciatorė Erika Eliason, dirbanti Vankuverio universitete.

E. Eliason ir jos kolegos tyrė atskiras Freizerio upe aukštyn plaukiančių žuvų rūšys. Uždaroje erdvėje imitavus natūralias sąlygas buvo stebima, kaip individai sugeba prisitaikyti prie temperatūrų svyravimų. Iš 8 skirtingų rūšių, kaip geriausiai klimato šuolius pakenčianti žuvis, pasirodė netoli Freizerio ištakų aptinkamos nerkos.

„Pamažu šildant vandenį krito žuvų gyvybingumas ir gebėjimas greitai plaukti. Stebėtina, kad nerkų būklė mažai pakito net tada, kai kitų rūšių atstovės beveik nebepajėgė priešintis sukurtai srovei.“ – eksperimento eigą komentavo E. Eliason.

Paaiškėjo, kad ši lašišinių žuvų populiacija gali migruoti net karščiausiomis vasaromis, nepatirdama daug žalos. Tokiais neeiliniais gebėjimais susidomėję biologai atliko papildomus nerkų organizmo tyrimus. Atskleista, kad per pastarąjį šimtmetį padidėjo jų širdis. Šylant klimatui nerkos evoliucionavo, todėl dabar jų tvirti kūnai yra pajėgūs atlaikyti didelius krūvius aukštoje temperatūroje, aiškina biologai.

Lašišinių žuvų, aptinkamų Freizeryje, mirtingumas padidėjęs lyginant su praėjusiu dešimtmečiu. Mokslininkai ketina per šiuos metus surinkti kuo daugiau duomenų apie konkrečias rūšis ir jų populiacijas. Neatmetama prielaida, kad netoli migruojančioms populiacijoms gali grėsti rimtas pavojus.

„Studijos dar net neįpusėjusios, todėl padarytos išvados gali būti netikslios arba klaidingos. Stebėtina, kad nerkos sugebėjo taip greitai prisitaikyti. Manome, kad tyrimų metu galime atrasti dar bent vieną taip sparčiai evoliucionuojančią lašišų rūšį.“, – sako E. Eliason.