Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Kuris gyvūnas Žemėje turi ilgiausią uodegą. Atsakymas nustebins (Foto, Video)

2025-01-12 (0) Rekomenduoja   (4) Perskaitymai (220)
    Share

Mūsų planetoje gyvena daugybė uodeguotų gyvūnų, tačiau tik kai kurie iš jų turi tikrai dideles uodegas.

Takydromus sexlineatus
©Acapella, CC BY-SA 3.0 | commons.wikimedia.org

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Ilgiausią uodegą tarp šiuo metu Žemėje gyvenančių gyvūnų galima suskirstyti į dvi kategorijas: pagal kūno dydį ir pagal absoliutų ilgį. Kuris mūsų planetos gyvūnas turi ilgiausią uodegą? Apie tai rašo „Live Science“.

Palyginti su kūno dydžiu, žoliniai driežai (Takydromus sexlineatus) turi ilgiausią uodegą tarp visų žinomų gyvų gyvūnų Žemėje. Šių mažų driežų uodegos yra 2–3 kartus ilgesnės už jų kūną. Žolinių driežų bendras ilgis gali siekti iki 30 cm, tačiau tik 5–8 cm yra kūno ilgis, o likusi dalis – uodegos ilgis.

Šie driežai, gyvenantys Kinijoje ir Pietryčių Azijoje, naudoja savo labai ilgas uodegas, kad naršytų per medžių šakas ir aukštą žolę. Uodegos pagalba driežai gali subalansuoti judėjimą, taip pat pereiti nuo aukštesnės šakos į žemesnę. Šis judėjimas padeda driežams išvengti plėšrūnų.

Tačiau, kaip ir daugelis kitų driežų, žoliniai driežai gali netekti uodegos, jei patenka į plėšrūnų gniaužtus. Dėl to driežai pabėga ir nustoja būti aktyvūs keliems mėnesiams, kol išauga nauja uodega. Šiuo metu žoliniai driežai juda tik nedideliais atstumais.

Jei kalbėtume apie absoliutų uodegos ilgį, kuliarykliai (Alopias) turi ilgiausią uodegą tarp visų Žemėje gyvenančių gyvūnų.

 

Kuliaryklis yra migruojanti rūšis ir savo didžiules uodegas daugiausia naudoja judėjimui. Viršutinė uodegos peleko dalis gali siekti 3 metrus. Tačiau šie rykliai savo uodegas naudoja ne tik judėjimui vandenyne, bet ir medžioklei.

 

Kuliarykliai daugiausia minta mažomis žuvimis, kurios vandenyne juda didelėmis grupėmis. Rykliai savo uodegomis apsvaigina grobį ir jį suėda.

Tik per pastaruosius 20 metų mokslininkams pavyko kelis kartus užfiksuoti tokius kuliaryklių medžioklės būdus. Mokslininkų teigimu, rykliai priplaukia prie žuvų grupės, sustoja ir tarsi botagas siūbuoja viršutine uodegos peleko dalimi apsvaigindami grobį.

 

Tuo pačiu metu kitos gyvūnų rūšys Žemėje turi labai ilgą uodegą tiek pagal absoliutų ilgį, tiek pagal kūno dydį. Tai paprastosios dygliauodegės rajos (Dasyatidae), kurių uodegos gali būti 3 kartus ilgesnės už disko formos kūną.

 

Mokslininkai nedažnai matuoja ajų uodegų ilgį, nes plėšrūnai gali lengvai nukąsti dalį uodegos. Bet, pavyzdžiui, Himantura leoparda rūšies rajos gali užaugti iki 1,2 metro pločio ir 4 metrų ilgio, įskaitant uodegas. Šios rajos naudoja savo uodegas, kad plaukiodamos būtų stabilios ir apsaugotos nuo plėšrūnų. Kai pastarieji priartėja prie rajų, jos gali siūbuoti uodegas ir plėšrūnui pataikyti nuodingu smaigaliu.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(4)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(4)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
120(1)
106(4)
100(1)
82(2)
79(1)
79(4)
76(2)
73(1)
63(1)
45(3)
Savaitės
205(0)
198(0)
198(0)
185(0)
181(0)
Mėnesio
310(6)
310(3)
299(0)
298(2)
295(2)