Nelaisvėje jūrų ežiai tampa kanibalais

Kanibalizmo atvejų laukinėse jūrų ežių populiacijose iki šiol neužfiksuota, todėl beveik nekyla abejonių, kad tokį elgesį lemia žmogaus sukurtos sąlygos, teigia mokslininkai. Jūrų ežių auginimas ūkiuose yra ypač populiarus Japonijoje ir Kinijoje, kur kasmet jų surenkama milijonai tonų, rašo „Discovery“.

Kai kurios vartojimui auginamos žuvys, tokios kaip upėtakiai ar plekšnės, taip pat daugelis krevečių rūšių bei omarai, patirdami stresą, irgi ima ėsti vienas kitą. Tai viena iš priežasčių, kodėl omarų žnyplės nedideliuose restoranų ar turgų akvariumuose būna aprištos.

Jei uždaroje erdvėje atakuoja jūrų ežys, auka negali padaryti beveik nieko. „Jūrų ežys nemoka gintis atsikirsdamas. Vienintelis jo gynybos mechanizmas – trauktis ir, žinoma, spygliai“, – aiškino Cristina Richardson, tyrimui vadovavusi mokslininkė. Tačiau ji su kolegomis nustatė, kad kanibalais tapę jūrų ežiai pirmiausia ir suryja aukų spyglius. Kai šios lieka bejėgės, užpuolikas suėda kitus gyvybiškai svarbius organus. Visas procesas užtrunka apie parą.

C. Richardson tyrimą su kolegomis atliko dirbdama Alabamos universiteto Biologijos departamente Birminghame. Studijai iš valstijos parko Floridoje buvo surinkti 2 tūkst. jūrų ežių. Iš pradžių jūros gyviai buvo apgyvendinti recirkuliaciniame dirbtinai sūraus vandens akvariume, kur per savaitę turėjo prisitaikyti prie pakitusių sąlygų. Tada, imituojant įprastą praktiką ūkiuose, jūros ežiai skirtingu tankumu buvo perkelti į rezervuarus.

Žurnale „Eksperimentinė jūrų biologija ir ekologija“ (Eksperimental Marine Biology and Ecology) publikuojamose studijos išvadose nurodoma, kad tarp smulkesnių jūrų ežių kanibalizmą labiausiai skatino badas ir tanki gentainių apsuptis, tarp didžiųjų – tanki gentainių apsuptis ir geras maitinimas. Vieni kitus ryti pradėdavo iki penktadalio gyvūnų.

D. Richardson nurodo, kad jūrų ežiai yra visaėdžiai ir dėl savo gebėjimų ėsti beveik viską yra praminti „jūrų ožkomis“. Tačiau gamtoje jie negyvena taip susispietę, kaip verčiami gyventi ūkiuose, todėl vienas kito neėda. Robertas Fischeris, biologijos profesorius Alabamos universitete, „Discovery“ teigė, kad komerciniai jūrų ežių ūkiai turės atkreipti dėmesį į studijos išvadas.