„Neįprastai didelis.“ Europoje gali išsiveržti ledo ugnikalnis Bárðarbunga

Žemės drebėjimų virtinė prasidėjo Islandijos Bárðarbungos ugnikalnio šiaurės vakarų regione antradienio (sausio 14 d.) rytą 6.00 val. vietos laiku, o didžiausias iš jų 8.05 val. pasiekė 5,1 balo stiprumą, teigiama Islandijos meteorologijos biuro (IMO) sausio 14 d. pranešime.

„Ugnikalnis yra neįprastai didelis, galimi keli tolimesnės raidos scenarijai“, – teigia IMO atstovai.

Kada paskutinį kartą išsiveržė Bárðarbunga?

Bárðarbunga ugnikalnių sistema, esanti Islandijos rytinėje vulkaninėje zonoje, yra ilgiausia ir viena aktyviausių Islandijos ugnikalnių sistemų, teigia IMO. Jos ilgis – apie 190 km, plotis – 25 km, o teritorija susiformavusi aplink centrinį ugnikalnį, taip pat vadinamą Bárðarbunga, kuris siekia 2009 m aukštį virš jūros lygio. Ugnikalnį daugiausia dengia ledynas, o jo 65 kvadratinių kilometrų kalderą užpildo ledas.

Paskutinis ugnikalnio išsiveržimas – nuo 2014 m. rugpjūčio iki 2015 m. vasario buvo didžiausias išsiveržimas Islandijoje per daugiau kaip 300 metų. Išsiveržimas prasidėjo, kai maždaug už 45 km į šiaurės rytus nuo ugnikalnio kalderos atsivėrė didelis plyšys ir susidarė didelis lavos laukas, vadinamas Holuhraunu – kas išvertus reiškia „tuščiavidurę lavą“, skelbia „Visit Iceland“.

Išsiveržimas paskleidė lavą didesniame nei 60 kvadratinių kilometrų plote ir paskleidė nuodingas dujas po visą Islandiją ir Europą. Neseniai įvykusi žemės drebėjimų virtinė yra reikšmingiausias ugnikalnio aktyvumas nuo šio išsiveržimo, teigia IMO atstovai.

Bárðarbunga yra stratovulkanas – kūgio formos ugnikalnis, dar vadinamas sudėtiniu ugnikalniu, galintis sukurti stiprius ir sprogstamus išsiveržimus. Tačiau IMO sako, kad šiuo metu sunku tiksliai numatyti, kaip toliau vystysis ugnikalnio veikla.

Kas nutiks, jei išsiverš Bárðarbunga?

„Bárðarbunga yra unikalus tuo, kad tai neįprastai didelė vulkaninė sistema, iš dalies padengta ledynu, todėl galimi keli scenarijai“, – aiškina IMO atstovai.

Viena iš galimybių yra ta, kad išsiveržimai įvyks už ugnikalnio kalderos ribų, panašiai kaip per ankstesnį išsiveržimą 2014 m. Tačiau ugnikalnis gali išsiveržti po ledynu pačioje kalderoje, o tai gali sukelti sprogstamąjį pelenų išsiveržimą ir ledyno išsiveržimo potvynius.

Žemės drebėjimų virtinė prasidėjo po kelis mėnesius trukusio padidėjusio ugnikalnio seisminio aktyvumo.

IMO atidžiai stebi šią teritoriją, pažymima tarnybos pranešime.

Parengta pagal „Live Science“.