Kas nužudė dinozaurus? Didžiulė mokslininkų klaida

Mokslininkai anksčiau manė, kad klimato atšalimą daugiausia lėmė siera. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad ankstesni jos kiekio apskaičiavimai buvo gerokai pervertinti.

Asteroido smūgis į Žemę, lėmęs dinozaurų išmirimą, daugybę kartų buvo pristatytas dokumentiniuose filmuose, knygose ir mokslo populiarinimo straipsniuose.

Šis mirtinas uolos gabalas buvo 10–15 kilometrų skersmens asteroidas Čiksulubas (Chicxulub*), kuris maždaug prieš 66 milijonus metų atsitrenkė į Jukatano pusiasalį (dabartinė Meksika) ir sukūrė 200 kilometrų pločio kraterį. Šis įvykis sukėlė grandininę reakciją, dėl kurios atvėso klimatas ir išnyko ne tik dinozaurai, bet ir 75 % visų rūšių Žemėje.

Kai į atmosferą pateko didžiulis dulkių, suodžių ir sieros kiekis, klimatas smarkiai atvėso, o tai mokslininkai vadina „branduoline žiema“. Dėl Saulės šviesos trūkumo ne tik smarkiai nukrito temperatūra, bet ir buvo slopinama fotosintezė, todėl dinozaurai pradėjo badauti.

Dauguma iki šiol atliktų tyrimų nustatė, kad siera yra svarbiausias atvėsimo veiksnys. Tačiau paaiškėjo, kad į atmosferą išmestų sulfatų aerozolių kiekis buvo pervertintas.

Naujajame tyrime, paskelbtame žurnale „Nature Communications“, mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė sieros koncentracijai krateryje. Jie tai sujungė su išsamiais cheminiais nuosėdų profiliais ties K–Pg riba visame pasaulyje.

Dėl šio metodo mokslininkai pirmą kartą galėjo įvertinti bendrą sieros kiekį, išmestą į atmosferą dėl Čiksulubo asteroido smūgio. Jis atskleidė, kad tai buvo maždaug 67 ± 39 milijardai tonų, maždaug 5 kartus mažiau, nei buvo apskaičiuota pagal skaitmeninius modelius.

Teigiama, kad didžiulis sieros kiekis sukelia didelius šalčius. Mažesnis šio elemento kiekis reiškia, kad „branduolinė žiema“ buvo švelnesnė, todėl temperatūra taip ir nenukrito, o klimatas atsigavo daug greičiau. Tai padeda geriau paaiškinti, kodėl likę 25 % rūšių Žemėje sugebėjo išgyventi.

Pažymėtina, kad siera vis dar yra pagrindinis veiksnys, lėmęs visuotinį atšalimą. Belgijos karališkosios observatorijos ir Briuselio laisvojo universiteto atliktas tyrimas rodo, kad milžiniškas smulkių dulkių debesis galėjo suvaidinti pagrindinį vaidmenį nulemiant dvejų metų tamsųjį periodą, blokuodamas fotosintezę ir toliau blogindamas aplinkos kokybę.