„Ištraukė 2,8 km ilgio ledo cilindrą.“ Milijonų metų senumo burbuliukai gali padėti įminti ledynmečio paslaptį

Dirbdama -35 °C temperatūroje, mokslininkų komanda ištraukė 2,8 km ilgio ledo cilindrą – ilgesnę nei aštuoni Eifelio bokštai, jei būtų sustatyti vienas nuo kito. Ledo viduje įstrigę senoviniai oro burbulai, tikisi mokslininkai, padės įminti mūsų planetos klimato istorijos paslaptį.

Europos mokslininkai dirbo keturias Antarktidos vasaras, lenktyniaudami su septyniomis valstybėmis, kad pirmieji pasiektų po užšalusiu žemynu esančią uolieną. Jų darbas gali padėti įminti vieną didžiausių mūsų planetos klimato istorijos paslapčių – kas nutiko prieš 900 000–1,2 mln. metų, kai sutriko ledynų ciklai, ir kai kurių tyrėjų teigimu, mūsų protėviai atsidūrė ties išnykimo riba.

„Tai nuostabus pasiekimas, – sako tyrimą koordinavęs Venecijos Ca' Foscari universiteto profesorius Carlosas Barbante. – Mūsų rankose – milijono metų senumo ledo gabalas. Kartais matyti pelenų sluoksniai, atsiradę po ugnikalnių išsiveržimų. Viduje matosi mažyčiai burbuliukai – tam tikras oras, kokiu mūsų protėviai kvėpavo prieš milijoną metų“, – sako jis.

Komandai vadovavo Italijos poliarinių mokslų institutas, joje dirbo 10 Europos valstybių.

Gręžimo įrangą, laboratorijas ir stovyklą teko gabenti sniegomobiliais 40 km nuo artimiausios mokslinių tyrimų bazės. Gręžimo vieta, pavadinta Little Dome C, yra Antarktidos plynaukštėje žemyno rytuose, beveik 3000 m aukštyje.

Ledo mėginiai yra labai svarbūs mokslininkams siekiant suprasti, kaip keičiasi mūsų klimatas. Juose susikaupę oro ir dalelių burbuliukai atskleidžia šiltnamio efektą sukeliančių dujų lygį ir temperatūros svyravimus, kurie padeda mokslininkams nusakyti, kaip laikui bėgant keitėsi klimato sąlygos.

Duomenys iš kitų ledo mėginių, įskaitant vieną, vadinamą „Epica“, padėjo mokslininkams padaryti išvadą, kad dabartinį temperatūros kilimą, susijusį su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu, lemia žmonės, deginantys iškastinį kurą. Tačiau mokslininkai nori grįžti dar toliau į praeitį. Ir dabar, įgyvendindami šį projektą „Toliau nei Epica: Seniausias ledas“ (angl. Beyond Epica: Oldest Ice ) jie įgijo dar 400 000 metų istorijos.

„Mūsų ateityje yra daug praeities. Žvelgiame į praeitį, kad geriau suprastume, kaip veikia klimatas ir kaip galime jį projektuoti į ateitį“, – sako profesorius C. Barbante.

Komandai pavyko išgręžti dar giliau, nei buvo tikėtasi pagal radaro duomenis, sako Britų antarktinės tarnybos ledo mėginių mokslininkas dr. Robertas Mulvaney. Mėginys buvo lėtai ištrauktas iš ledo dangos naudojant gręžimo mašiną, o mokslininkai kruopščiai nuvalė ledą šluostėmis. Dabar jis supjaustytas į metro ilgio gabalus, kurie iš Antarktidos bus gabenami -50C temperatūrą palaikančiu laivu. Galiausiai gabalai pasieks daugelio Europos institucijų šaldiklius, kur mokslininkai pradės jų analizę.

Ekspertai nori suprasti, kas vyko prieš 900 000–1,2 mln. metų, vadinamuoju vidurio pleistoceno pereinamuoju laikotarpiu. Tuo metu ciklo tarp šaltųjų ledynmečių ir šiltųjų tarpledynmečių trukmė pasikeitė nuo 41 000 metų iki 100 000 metų. Tačiau mokslininkai taip ir nesupranta, kodėl.

Kartu tai tas pats laikotarpis, kai pagal kai kurias teorijas, dabartinių žmonių protėviai beveik išmirė – galbūt sumažėjo iki maždaug 1000 individų.

Mokslininkai nežino, ar yra ryšys tarp šio beveik išnykimo ir klimato, aiškina profesorius C. Barbante, tačiau tai rodo, kad tai buvo neįprastas laikotarpis, kurį svarbu geriau suprasti.

„Ką jie ras, galima tik spėlioti, tačiau tai neabejotinai praplės mūsų langą į mūsų planetos praeitį“, – sako projekte nedalyvavęs Londono Imperatoriškojo koledžo profesorius Joeris Rogeljas.

Parengta pagal BBC.