„Didžiausias ir pagrindinis.“ Tai tiksinti bomba

Kuro išsiliejimas gali tapti „ilgalaike ekologine katastrofa“. Atstatymas gali užtrukti dešimtmečius. Rusija ilgam praranda didžiausią ir pagrindinį Juodosios jūros kurortą.

Kai 28 metų savanoris Nikolajus prieš Naujųjų metų išvakarėse su cheminės apsaugos kostiumu įžengė į paplūdimį Rusijos Juodosios jūros pakrantėje, jį taip pribloškė tirštos naftos plėvelės kiekis, kad jis beveik prarado sąmonę, rašo „The New York Times“.

Praėjus keturioms savaitėms po naftos išsiliejimo, prezidentas V. Putinas pripažino nelaimės mastą ir pasiuntė aukščiausio rango pareigūnus išvalyti didžiausią per daugelį metų naftos išsiliejimą Rusijoje, kuris paveikė kai kuriuos populiariausius šalies paplūdimius.

Nafta išsiliejo iš dviejų senų tanklaivių, apgadintų per smarkią audrą Kerčės sąsiauryje. Į jūrą išsiliejo mažiausiai 2 400 tonų naftos.

Dėl šios nelaimės kilo klausimų, ar laivai buvo vadinamojo šešėlinio laivyno dalis. Abu laivai iš viso gabeno 9 000 tonų mazuto, todėl dabar valdžios institucijos ne tik valo krantus, bet ir bando sulaikyti papildomus išsiliejimus iš nuskendusio laivo.

Iš pradžių Rusijos valdžios institucijos tvirtino, kad išsiliejimas buvo suvaldytas, tačiau netrukus po nelaimės visoje Rusijos Juodosios jūros pakrantėje ėmė rastis pranešimų apie plūduriuojančią naftą ir smaluotus paukščius.

Pavieniai asmenys ir įmonės aprūpino savanorius kostiumais ir pagrindine įranga, tačiau užduotis pasirodė esanti neįveikiama. „Prieš atvykdamas pamačiau nuotraukas, – sako Nikolajus. „Taip, atrodė baisiai, bet visai kas kita, kai matai tai iš tikrųjų. Paimi kastuvą ir iškasi tą juodą naftos dėmę, ir atrodo, kad tai tik lašas vandenyne.“

Nikolajus pasakojo, kad pakrantės oras buvo toks sunkus naftos garų, kad vaikščiodamas be respiratoriaus jis jautėsi apsvaigęs ir silpnas.

Naftos išsiliejimo padarinių likvidavimo komandos beveik 800 kilometrų pakrantės ruože surinko daugiau kaip 160 000 tonų užteršto smėlio ir dirvožemio, taip pat 25 tonas „naftingo skysčio“, pranešė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija.

Tačiau išsiliejusi nafta gali tapti „ilgalaike ekologine katastrofa“, teigia „Greenpeace Ukraine“, kuri kritikavo lėtą Rusijos reagavimą. Aplinkosaugininkai teigia, kad išsiliejusią naftą ypač sunku išvalyti: mazutas, skirtingai nei įprastinė nafta, nelieka vandens paviršiuje, o grimzta į dugną.

„Jei jis laiku nepašalinamas nuo paviršiaus, belieka laukti, kol jį suardys jūrų mikroorganizmai“, – sako „Greenpeace“ biuro Ukrainoje direktorė Natalija Gozak. „Tai gali užtrukti dešimtmečius.“

Nepriklausomas Rusijos aplinkosaugininkas Georgijus Kavanosianas sako, kad dėl to, jog nesiimama skubių priemonių, tenka iškasti dideles užteršto smėlio mases ir iš esmės sunaikinti dalį paplūdimių aplink Anapą.

„Pirmosiomis dienomis nafta pradėjo grimzti į smėlį, nes ten nebuvo pakankamai gelbėtojų“, – sakė G. Kavanosianas. Palydovinėse nuotraukose matyti dvi pailgos dėmės netoli nuskendusio tanklaivio, rodančios, kad po dviejų nedidelių žemės drebėjimų, įvykusių toje vietovėje, iš jo nutekėjo nauja nafta.

„Šis laivas yra uždelsto veikimo bomba“, – sakė jis. „Dabar svarbiausia išpumpuoti naftą ir ištraukti laivą“.

Rasti mažiausiai 58 negyvi delfinai, sakoma Delfinų tyrimų centro „Delfa“ pranešime. Grupė išsiuntė komandą, kad pasiektų nuskendusį tanklaivį. „Užterštas buvo visas maršrutas. Vos už penkių kilometrų nuo kranto delfinai ir jūrų kiaulės plaukiojo naftos plėvelėje ir smulkiose mazuto dalelėse.“

Savanoriai nuvalė mažiausiai 6 000 nafta suteptų paukščių, tačiau, ekspertų teigimu, daugelis jų vargu ar išgyvens. Dėl išsiliejusios naftos gali žūti dešimtys tūkstančių paukščių.