Valčių motorai žudo upių gyvybę

Mokslininkų teigimu, greitai plaukianti motorinė valtis savo kelyje pražudo beveik trečdalį iškilusio zooplanktono, kurio nykimas gali turėti didelę įtaką kitoms rūšims.

„Anksčiau atlikti tyrimai nagrinėjo gerokai mažesnės turbulencijos poveikį, kuris, kaip pasirodė, nėra labai pavojingas. Mano nuomone, niekas nepagalvojo, kad intensyvus valties variklio darbas gali turėti neigiamą poveikį vandens paviršiuje susitelkusiems smulkiems organizmams“, – sakė Samantha Bickel, Virdžinijos Jūrų Instituto biologė.

Eksperimento metu buvo naudojami specialūs dažai – įpylus jų į vandenį, gyvas zooplanktonas nusidažo raudonai, o negyvi organizmai spalvos nekeičia. Toks būdas leido greitai nustatyti, kiek negyvų vėžiagyvių yra atskiruose iš Hamptono ir Jorko upių surinktuose vandens mėginiuose.

„Regionuose, kuriuose motorinių valčių eismas intensyvus, gerokai daugiau negyvo zooplanktono“, – teigė S. Bickel.

Tyrimai parodė, kad didžiausia dalis – beveik 34 proc. – žuvusių organizmų aptikta centrinėje upės dalyje, kurioje vyksta intensyvus valčių judėjimas. Išilgai upės kranto ir šalia prieplaukų paimtuose mėginiuose žuvusių organizmų kiekis siekė 5-6 proc.

Zooplanktonas vandens mitybos grandinėse yra bene vienintelė grandis, siejanti fitoplanktoną (augalinį planktoną) ir žuvis. Pasak S. Bickel, padidėjęs smulkių vėžiagyvių mirtingumas gali lemti fitoplanktono pagausėjimą, o smulkios žuvys susidurtų su maisto stygiumi, nes jos minta zooplanktonu.

„Susikaupusi negyvų vėžiagyvių biomasė atitenka bakterijoms, nors įprastai gyvu zooplanktonu maitinasi žuvys. Žiūrint globaliai, valčių sukelta turbulencija nužudo lyg ir nedaug zooplanktono, tačiau mažesniuose vandens telkiniuose žalos mastas gali būti kur kas didesnis“ – aiškino S. Bickel.

Koks vandens eismo intensyvumas gali būti kritinis, mokslininkai dar neapskaičiavo. Taip yra dėl to, kad valčių dydžiai ir plaukimo greičiai skiriasi, o šie parametrai yra tiesiogiai susiję su susidarančios turbulencijos stiprumu.