Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Kuprotieji banginiai yra toliausiai migruojantys pasaulio žinduoliai. Tyrėjai išsiaiškino, jog jų keliai yra ir stulbinamai tikslūs, o banginių gebėjimas jų laikytis nėra paaiškinamas jokiomis iki šiol sukurtomis teorijomis. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Žurnale „Biology Letters“ mokslininkų komanda, vadovaujama Traviso Hortono iš Kenterberio universiteto Naujojoje Zelandijoje, aprašė tyrimą, kurio metu palydovais buvo sekami šešiolika kuprotųjų banginių, migravusių nuo Brazilijos, Kanados bei Kuko salų krantų į maitinimosi vietas šaltuosiuose vandenyse, skelbia „Discovery“. Tyrėjai nustatė, kad banginiai buvo neįtikėtinai tikslūs: trys milžinai, kurie visi migravo į Antarktidą skirtingais metais, mėnesiais ir keliais, savo kelionę baigė vos šimtu kilometrų vienas nuo kito nutolusiuose taškuose. Lygiai taip pat mokslininkus nustebino, kad keliai, kuriais plaukė banginiai, buvo tiesūs kaip strėlės – niekada daugiau nei vienu laipsniu nesusvyravusios tiesės tęsėsi šimtus ir tūkstančius kilometrų net ir ten, kur buvo galima tikėtis, jog banginius nuo kurso nustums stiprios srovės. „Absoliučiai nepaprasta, kokie tiesūs jų keliai. Jie plaukia tiesiog preciziškai. Banginiai aktyviai ir tikslingai naviguoja, vadovaudamiesi kažkokiu išorinių rodiklių rinkiniu“, – teigė T. Hortonas. Tačiau mokslininkai negali tiksliai pasakyti, kokie tie rodikliai. Viena ligšiolinių versijų buvo ta, kad banginiai naudojasi Žemės magnetiniu lauku, tačiau keliai, kuriais milžinai išplaukė iš skirtingų vietų, buvo tokie skirtingi ir lauko stiprumo variacija juose tokia didelė, kad tyrėjai negalėjo pastebėti aiškaus ryšio. Lygiai taip pat, nors įmanoma, jog gyvūnai orientuojasi pagal saulę, ši savo padėtį danguje keičia taip greitai, kad navigavimas pagal ją ilgose kelionėse, kurios bent iš dalies vyksta po vandeniu, mokslininkams taip pat nepasirodė panašus į tiesą. „Nepanašu, kad atskiri magnetinio lauko ir saulės padėties rodikliai gali paaiškinti neįtikėtiną kuprotųjų banginių navigacijos preciziškumą“, – apibendrino tyrėjai. Galbūt, svarstė T. Hortonas, banginiai kaip nors derina abu rodiklius arba taip pat naudojasi mėnuliu ir žvaigždėmis. Kiti tyrėjai kelia versiją, jog banginiai ilgais nuotoliais geba išgirsti gentainių balsus ir sekti juos iš toli. Tačiau kol kas banginių migracijos tikslumas lieka paslaptis, rašo „Discovery“. Prieš keletą mėnesių skelbėme, jog tyrimą atlikę britų mokslininkai iš Eksterio universiteto nustatė, kad tūkstančius kilometrų tobulai tiesia linija nuplauti gali ir didžiulės kietaodžių vėžlių patelės. Laikydamiesi kurso, o tokio sugebėjimo pavydėtų šiuolaikiškiausias kruizinis laivas, vėžliai iš Centrinės Afrikos iki Pietų Amerikos nukeliauja tiesiausiu įmanomu maršrutu. Kaip vėžliai sugeba plaukti tiesia linija, biologams vis dar lieka paslaptis. Tačiau manoma, kad gyvūnai orientuojasi pagal žvaigždžių ir Saulės padėtį bei jaučia Žemės magnetinį lauką. |