„Ne tik atgijo, bet ir pradėjo daugintis...“ 24 000 metų senumo. Ką padarė rusai (Video)

Šios senovės būtybės, vadinamos Bdelloidea, yra maži, daugialąsčiai vandens gyvūnai rotiferiai, kurie šimtmečius traukė mokslininkų susidomėjimą dėl savo nepaprasto gebėjimo išgyventi ekstremaliomis sąlygomis. Šis atradimas atveria naujas duris, leidžiančias suprasti žiemos miegą ir jo galimas pritaikymo galimybes.

Prie šio projekto dirbanti mokslininkų komanda iš Sibiro ištraukė maždaug 24 000 metų senumo sušalusio dirvožemio mėginius. Šiuose mėginiuose buvo rasta rotiferių, kurios atšilus ne tik atgijo, bet ir pradėjo daugintis. Atgaivinti šie organizmai veikė normaliai, tarsi laikas jiems būtų sustojęs.

陸産クマムシ（一昨日のTweet）と同じコケに暮らしていた、ヒルガタワムシ。 #輪形動物 #ワムシ #Bdelloidea pic.twitter.com/j20Cuxc2qa

— メイオベントスハンター (@JP_meio) August 15, 2022

Tyrimai parodė, kad rotiferiai išgyvena kriptobiozės būsenoje – biologinio žiemos miego forma, kai jų metabolizmas beveik visiškai sustoja. Dėl to jie dešimtis tūkstančių metų galėjo ištverti didelį šaltį ir deguonies trūkumą. Šis atradimas naujai atskleidžia gyvybės ištvermės ribas ir jos prisitaikymą prie atšiaurių mūsų planetos sąlygų.

Rotiferiai turi unikalius išgyvenimo mechanizmus, kai aplinka tampa priešiška. Įdomu tai, kad dėl užšalimo šie organizmai išdžiovina savo kūnus ir patenka į „miego“ būseną. Šioje būsenoje jie apsaugo savo DNR ir ląstelių struktūras nuo pažeidimų. Kai jie grįžta į tinkamas sąlygas, tokias kaip vanduo ir tinkama temperatūra, jie gali „pabusti“ ir atnaujinti savo gyvybines funkcijas.

Mokslininkai spėja, kad raktas į jų sėkmę yra gebėjimas atstatyti DNR ir gaminti specialius baltymus, apsaugančius ląsteles nuo oksidacinio streso. Šios savybės gali būti tolesnių tyrimų objektas, padedantis suprasti, kaip organizmai susidoroja su ilgalaikiu užšalimu.

Tai ne pirmas kartas, kai mokslininkai atgaivino senovės organizmus. Ankstesni eksperimentai buvo susiję su samanomis, bakterijomis ir nematodais, tačiau rotiferiai yra sudėtingesni, todėl šis atradimas yra ypač novatoriškas. Gebėjimas išgyventi tokį ilgą užšalimo laikotarpį galėtų būti pritaikytas įvairiose srityse – nuo ​​evoliucinės biologijos iki medicinos.

Tyrėjai aiškina, kad kriptobiozės mechanizmų supratimas galėtų padėti sukurti naujus audinių ar net ištisų organizmų laikymo būdus sušaldytoje būsenoje, o tai būtų transplantologijos revoliucija.

Tačiau tai dar ne viskas, šis atradimas sustiprina hipotezę, kad gyvybė ekstremaliomis sąlygomis gali išlikti ne tik Žemėje, bet ir kosmose. Rotiferiai galėtų būti pagrindinis modelis tiriant gyvybės galimybę kitose planetose, pavyzdžiui, Marse, kur sąlygos yra tokios pat atšiaurios.

Dabar mokslininkai planuoja atlikti išsamesnę gyvų rotiferių genetinę analizę, kad palygintų jų DNR su šiuolaikinių rotiferių DNR. Jie nori išsiaiškinti, ar tūkstančiai metų paveikė jų genetinę evoliuciją. Šie tyrimai taip pat gali atskleisti daugiau informacijos apie senėjimo ir ląstelių regeneracijos procesus.