„Užfiksuota kiekviena ląstelė.“ Nustatė, kad medžiai turi „vandens atmintį“

Sausra – bloga žinia, tačiau mokslininkų grupė netikėtai nustatė, kad sausringesni laikai paruošia jaunus medžius atšiaurioms sąlygoms ateityje, rašoma Phys.org.

Mokslininkai – miškų dinamikos ir augalų ekologijos bei fiziologijos ekspertai – nustatė, kad medžiai turi „vandens atmintį“. Turėdami galingą šviesos dalelių greitintuvą ir mažų lapų bei šakelių atraižas iš vidutinio klimato miško viršūnių pietų Šveicarijoje, jie galėjo pažvelgti į medžių vidų. 

„Mėginių skenavimas užtruko visą naktį, bet kai išėjome iš pastato, turėjome vaizdus, kuriuose buvo užfiksuota kiekviena ląstelė“, – pasakoja komanda. 

Jų atliktame tyrime buvo analizuojamos trys medžių grupės. Kai kurie iš medžių buvo gausiai drėkinami ir augo sveiki, kai kurie buvo nupjauti po 10 metų ir sunkiai ataugo, o kai kurie iš viso nebuvo drėkinami.

Pastaroji grupė buvo įdomiausia. Nepaisant to, kad šie medžiai susidūrė su didesniu vandens trūkumu, jie neturėjo jokio kito atskaitos taško – sausra buvo viskas, ką jie „žinojo“. Dėl to jų struktūros – lapai, šaknys ir ląstelės – buvo pritaikytos veikti be gausių išteklių. Sunkesnis gyvenimas paruošė šiuos medžius būsimiems sunkumams. 

Kita vertus, medžiai, kuriems po dešimtmečio buvo nutrauktas drėkinimas, turėjo ekstremalios sausros požymių ir pasiekė blogiausių rezultatų – nes jų vidinės struktūros „prisiminė“, kada buvo geri laikai ir vanduo tekėjo. Jie augo tikėdamiesi gausių išteklių ir buvo nepasiruošę vandens trūkumo sukeltam stresui, aiškina tyrėjai.

Sveiki miškai yra sveikos planetos pagrindas. Jie daro įtaką daugybei rūšių, priklausomų nuo jų buveinių, maisto ir švaraus oro – įskaitant žmones. Tačiau kylant pasaulinei temperatūrai, sausra kelia vis didesnį nerimą daugelyje miškingų regionų visame pasaulyje. 

Kalbant apie miškų sveikatą, mokslininkų atradimas gali būti bloga žinia senesniems medžiams, kurie išgyveno drėgnesnį XX amžių. Tačiau tai daug žadanti žinia jaunesniems sodinukams ir paaugusiems medžiams.