„Pirmą kartą.“ Mokslininkai žengė žingsnį link mamutų prikėlimo

Pirmą kartą mokslo istorijoje mokslininkai sukūrė peles, turinčias išnykusio gauruotojo mamuto bruožų, rašo „BBC Science Focus“.

Amerikiečių biotechnologijų bendrovė „Colossal Biosciences“, šiam proveržiui pasiekti panaudojo genomo redagavimo metodą CRISPR. 

Sukurti gyvūnai – tai ne miniatiūriniai mamutai, o pelės, kurių DNR buvo sukurta taip, kad pasireikštų mamutų savybės. 

Dar nepublikuotame tyrime, patalpintame išankstinių leidinių svetainėje „bioRxiv“, aiškinama, kaip tyrėjai pakeitė septynis pelių genus, kad jos įgytų vilnonį kailį, kuris savo spalva, tekstūra ir storiu būtų panašus į išnykusių mamutų kailį.

Tyrėjai teigia, kad tai yra pirmasis gyvas gyvūno, turinčio į mamutą panašių bruožų, modelis. 

„Žiūrėti į šias peles – tarsi žvelgti į praeitį, bet su labai selektyviu teleskopu, – sakė Readingo universiteto evoliucijos biologė dr. Louise Johnson, kuri tyrime nedalyvavo. – Ši technologija suteikia įdomią galimybę patikrinti kai kurias mūsų idėjas apie išnykusius organizmus. Tyrėjams pavyko pastūmėti pelės genomą mamuto genomo link, o tai yra pirmasis toks atvejis.“ 

Naudodami sudėtingą kompiuterinę analizę, tyrėjai ištyrė 1,2 mln. metų senumo mamutų genomus, taip pat Afrikinių dramblių genomus. Iš viso jie išanalizavo 121 mamuto ir dramblio genomą. 

Tada jie ėmė redaguoti pelių genus, susijusius su kailio augimu ir atsparumu šalčiui, kol sujungus septynis iš šių redaguotų genų atsirado norimi požymiai. Svarbiausia, kad šios pelės neturėjo tikslios mamutų genų kopijos – mokslininkai net nėra tikri, kad tai buvo tie patys genai, kurie lėmė šiuos mamutų bruožus. 

Kiek tai iš tikrųjų svarbu?

„Colossal Biosciences“ teigia, kad šis pasiekimas yra svarbus jų išnykusių gyvūnų „prikėlimo“ tyrimų etapas. Bendrovė planuoja atgaivinti kitas išnykusias rūšis, siekdama atkurti ekosistemas, kurios yra svarbios Žemės sistemoms subalansuoti. Bendrovės įkūrėjas Benas Lammas išreiškė viltį prikelti dodo, milžinišką ledynmečio laikų lokį ir sterblinį vilką.

Ne visi mokslininkai yra įsitikinę, kad šis atradimas gali turėti tiesioginį poveikį – arba kad jis apskritai yra itin naujas. 

Pirmiausia, manipuliuoti pelių kailiu buvo bandyta ir anksčiau, o genų inžinerija jau buvo naudojama kuriant „humanizuotas“ peles, kurios buvo naudojamos ligų tyrimams. Mokslininkai netgi sukūrė peles, turinčias išnykusių senovės žmonių genomo bruožų. 

Vis dėlto keli mokslininkai, nedalyvavę tyrime, pavyzdžiui, Londono karališkojo koledžo kamieninių ląstelių mokslo profesorius Dusko Ilicas, teigė, kad tai „iš tiesų yra dėmesio vertas įvykis“. Tyrėjai sugebėjo manipuliuoti keliais genais vienu metu, beprecedenčiu greičiu ir efektyvumu. 

Be to, lygindami mamutų ir dramblių genomus, tyrėjai pradėjo rūšiuoti, kurie genai sukuria prisitaikymą gyventi šaltoje aplinkoje, o kurie – šiltoje, kur paprastai gyvena drambliai. 

Tačiau D. Ilicas taip pat įspėja, kad kitas proveržis – gauruotojo mamuto prikėlimas – gali užtrukti ne vienerius metus ar net dešimtmečius, atsižvelgiant į tai, kiek laiko prireiktų rezultatams pamatyti: dramblių nėštumas trunka dvejus metus, o po to dar turi praeiti 10–14 metų, kol drambliukas lytiškai subręsta.

Šis procesas taip pat gali lemti daug nesėkmingų dramblio nėštumų ir pavojų surogatinėms motinoms – tai etinis rezultatas, kurį evoliucijos biologė daktarė Tori Herridge iš Šefildo universiteto (JK) vadina „nepateisinamu“, atsižvelgiant į tai, kad tai „eksperimentas, kurio metu geriausiu atveju bus sukurtas gauruotojo mamuto imitacija“. 

Nemažai mokslininkų, tarp jų ir T. Herridge, skeptiškai vertina tai, kad atradimas, kurį pavyko padaryti su pelėmis, gali būti pritaikytas dramblių rūšiai. 

„Mamutas – tai kur kas daugiau nei dramblys su kailiu, – aiškino ji. – Apie pelių genetiką žinome daug, o apie mamutus ir dramblius – daug mažiau. Jei bus nuspręsta neatlikti visų būtinų genomo pakeitimų, bus sukurtas tik apytikris išnykusios būtybės atvaizdas, remdamiantis neišsamiu įsivaizdavimu, kaip ji turėtų atrodyti. Niekada nepavyks „atgaivinti“ mamuto.“ 

Parengta pagal „BBC Science Focus“.