Kada Žemėje prasidės kitas ledynmetis?

Šie pasikartojantys pokyčiai susiję su Žemės orbitos aplink Saulę ypatybėmis bei jos ašies pasvirimo kaita.

Dabartiniai moksliniai tyrimai leidžia ne tik atkurti senovės klimato sąlygas, bet ir prognozuoti, kada gali prasidėti kitas didelio masto atšalimas.

Hipotezė, kad Žemės orbitos parametrai turi įtakos klimato svyravimams, buvo iškelta maždaug prieš pusę amžiaus. Tačiau tik pastaraisiais dešimtmečiais mokslininkams pavyko tiksliai nustatyti, kokie veiksniai lemia ledynmečių bei tarplydynmečių pradžią.

Svarbiausią vaidmenį atlieka trys pagrindiniai mechanizmai: orbitos ekscentriciteto, pasvirimo ir precesijos pokyčiai. Ekscentricitetas susijęs su Žemės orbitos formos kaita ir vyksta 100 000 ir 400 000 metų ciklais.

Pasvirimo pokyčiai lemia Žemės ašies kampą ir vyksta kas 41 000 metų. Precesija – Žemės sukimosi ašies krypties pokyčiai – keičiasi maždaug 21 000 metų periodiškumu.

Nuspėjamas klimato ciklas

Tyrinėdami orbitos kitimus ir klimato duomenis per pastaruosius 900 000 metų, mokslininkai pastebėjo aiškų dėsningumą.

Ledynmečiai ir šiltesni tarplydynmečio laikotarpiai pasikartoja gana reguliariais ciklais, todėl galima tiksliai nustatyti jų praeities datas ir prognozuoti būsimus pokyčius.

Netikėtai aiškiai išryškėjo orbitinių parametrų įtaka klimato kaitai, o tai patvirtina, kad ilgalaikiai klimato svyravimai nėra atsitiktiniai, o vyksta pagal tam tikrus dėsnius.

Kadangi šiuo metu gyvename tarplydynmečio laikotarpiu, vadinamu holocenu, mokslininkai gali prognozuoti, kada klimatas vėl ims vėsti ir perės į kitą ledynmetį.

Pagal atliktus skaičiavimus, jei klimatas vystytųsi vien dėl gamtinių veiksnių, kitas ledynmetis turėtų prasidėti maždaug po 10 000 metų.

Šias išvadas tyrimo autoriai paskelbė moksliniame žurnale „Science“.

Tokie duomenys atitinka įprastą ledynmečių ir tarplydynmečių ciklą. Vis dėlto žmogaus veikla tam tikru mastu paveikė šiuos natūralius procesus – į atmosferą išmetama didžiulė anglies dioksido koncentracija.

Tačiau mokslininkų nuomonės dėl žmogaus įtakos klimatui išsiskiria.

Beje, JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo naujosios kadencijos pradžioje pasirašė dekretą dėl Jungtinių Valstijų pasitraukimo iš Paryžiaus klimato susitarimo.

Nepaisant to, antropogeninės klimato kaitos šalininkai ir toliau tvirtina, kad dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų Žemės klimatas jau nukrypo nuo savo natūralios raidos.

Mokslininkai neatmeta galimybės, kad šis poveikis gali visiškai užkirsti kelią kitam ledynmečiui.

Kitaip tariant, žmogaus veikla taip įkaitina planetą, kad gali sutrikti net natūralūs klimato ciklai.

Skirtingai nuo ankstesnių tarpukalnių, kai klimatas grįždavo į ledynmečio sąlygas, dabartinis antropogeninis veiksnys tikriausiai neleis Žemei atvėsti.

Tačiau, kad ir kaip ten būtų, mokslininkai pabrėžia, kad jų darbas suteikia pagrindinį klimato kaitos modelį labai dideliais laiko mastais.

Tai ypač svarbu norint suprasti ilgalaikį dabartinio visuotinio atšilimo poveikį. Praeities pokyčiai dabar gali būti naudojami ateities pokyčiams įvertinti.

Apibendrinant galima teigti, kad ledynmečiai nėra atsitiktiniai gamtos reiškiniai – jie yra natūralaus Žemės orbitos pokyčių ciklo dalis.

Prognozuojama, kad maždaug po 10 000 metų mūsų planeta vėl patirs reikšmingą atšalimą.

Įdomu tai, kad kai kurie tyrimai rodo, jog maždaug kas 2,4 mln. metų Žemės klimatas taip pat gali šilti dėl Marso poveikio.