Didžiausias Irano ežeras virsta druska

Slūgstantis vanduo regione palietė ir viešbučių bei turistinių pramogų sektorių. Stabdomi planuoti viešbučių statybos projektai, nes investuotojai nebenori jų tęsti. Be to, druskos prisotintas ežeras kelia grėsmę žemės ūkiui net šiaurės vakarų Irane, mat audros druską kartais nuneša ir iki ten. Dauguma ūkininkų nerimauja dėl savo laukų ateities, kurie šimtmečius garsėjo obuoliais, vynuogėmis, graikiniais riešutais, migdolais, svogūnais, bulvėmis. „Druskingas vėjas paveiks ne tik aplinkines vietoves, bet pridarys nuostolių ir toliau esantiems ūkiams“, – teigė žemės ūkio pareigūnas Masoudas Mohammadianas. Parlamentaras Salmanas Zakeris praėjusį mėnesį įspėjo, kad esant dabartinėms tendencijoms, „vis labiau didėja druskos cunamio pavojus“. Įspėdamas, kad ežeras gali išdžiūti per 3–5 metus, jis teigė, kad 8–10 mln. tonų druskos kels pavojų milijonų žmonių gyvybei.

Kaip nutiko, kad nelaimė pasiekė tokį mastą? Oficialiose ataskaitose dėl to kaltinama dešimtmečius trukusi sausra ir ūkininkavimui naudojamas ežerą maitinančių upių vanduo. 5 proc. kaltės priskiriama užtvankų statyboms, 3 proc. – kitiems veiksniams. Tačiau su tuo sutinka ne visi. Pirmieji perspėjimai dėl besitraukiančio ežero pasigirdo paskutiniojo dešimtmečio pabaigoje, po didelės sausros. Nepaisant to, valdžia ir toliau tęsė užtvankų statybas 35-iose ežerą maitinančiose upėse. Dar 10 planuojama pastatyti per artimiausius keletą metų. Be to, pabaigtas ežerą kertantis kelias, sujungęs rytinėje ir vakarinėje ežero pakrantėje esančius Urmijos ir Tabrizo mietus. Prieš tai nebuvo atliktas joks aplinkosauginis tyrimas, o aplinkosaugininkai įsitikinę, kad projektas dar pablogino ežero būklę, nes kelias apsunkino vandens cirkuliaciją. Maždaug prieš dešimtmetį akademikai padarė išvadą, kad ežerui gresia toks pats likimas, kaip ir Aralo jūrai Kazachstane ir Uzbekistane. 7 dešimtmetyje Sovietų Sąjungai įgyvendinus irigacijos projektus, vanduo šiame ežere ėmė sekti. Dabar jis sumažėjo daugiau kaip 10 kartų. Balandį Irano vyriausybė paskelbė trijų krypčių programą ežerui išsaugoti. Numatyta sukelti dirbtinį lietų ir taip padidinti kritulių kiekį regione, sumažinti vandens sunaudojimą drėkinimui ir aprūpinti ežerą vandeniu iš tolimų šaltinių.

Tačiau kai kurie ekspertai vandens ribojimą vadina tik „simboliniu veiksmu“, teigdami, kad geriausia būtų praleisti daugiau vandens, kurį dabar sulaiko užtvankos. Išgaruojančio vandens kiekis tris kartus viršija kritulių kiekį, tad upių vaidmuo tampa dar svarbesnis.

„Ežeras toks apgailėtinas dėl užtvankų“, – sakė Tehrano Azado universiteto profesorius, žymus aplinkosaugininkas Ismailas Kahramas. Jau išdžiūvo trys penktadaliai ežero, o druskos lygis, 8 dešimtmetyje siekęs 80 miligramų litre, dabar išaugo iki 350 miligramų, teigė jis. Anot mokslininko, vyriausybė turėtų leisti, kad 20 proc. užtvankų vandens pasiektų ežerą.

Ežero išsaugojimu besirūpinančios draugijos atstovas Mostafa Ghanbari mano, kad vienintelis būdas išsaugoti Urmiją – aprūpinti jį Kaspijos jūros vandeniu. Tačiau toks projektas labai ambicingas, nes vandenį tektų pumpuoti 700 kilometrų iš telkinio, esančio gerokai žemiau.