Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Aukso kasyklų šachtose aptiktos kirmėlės galėtų gyventi Marse

2011-06-02

(7)

(0)

(165)

Rūšis:	Standartinė publikacija
Parengė:	Saulius Žukauskas

„Šis atradimas toks pat neįtikėtinas, kokia būtų žinia, jog nuožmus baltasis kašalotas Mobis Dikas apsigyveno Ontarijo ežere, - tvirtina Prinstono universiteto biologas Tulisas Onstotas (Tullis Onstott). Jo vadovaujama mokslininkų grupė Pietų Afrikos Respublikos (PAR) aukso kasyklų šachtose atrado naują apvaliųjų kirmėlių rūšį, kurios individai laisvai galėtų išgyventi Marso planetoje vyraujančiomis sąlygomis.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Atrastos kirmėlės – kone mikroskopinės (vos 0,5 mm ilgio). Jų buvo rasta trijose aukso kasyklų šachtose, netoli Johanesburgo esančiame Vitvotersrando (Witwatersrand) kasyklų komplekse, 900-3600 m gylio ruože. Atradimas pribloškia tuo, jog daugialąsčių organizmų Žemės plutoje paprastai aptinkama tik labai arti paviršiaus – anot T. Onstoto, ne didesniame nei 10 metrų gylyje.

Panašu, jog mažosios kirmėlės gyvena tarp uolų susidarančiuose suspausto vandens fragmentuose, minta bakterijomis ir pakelia +43 °C kaitrą. Vandenyje, kuriame gyvena atrastosios kirmėlės, aptiktų radioaktyviųjų anglies izotopų analizė atskleidė, jog tokiame gylyje ši kirmėlių rūšis galimai gyvena jau nuo 3 iki 12 tūkst. metų.

„Tai, jog sudėtinga gyvybės sistema tiek laiko gyvena terpėje, absoliučiai atribotoje nuo išorinio pasaulio (nuo saulės šviesos, nuo paviršinių cheminių elementų, pvz., deguonies, ir pan.), yra tiesiog nepaprasta,“ – tvirtina Kolumbijos astrobiologijos centro Niujorke ekspertas Kalebas Šarfas (Caleb Scharf).

T. Onstoto tvirtinimu, niekas nė neįsivaizdavo, jog vadinamajame tektoniniame vandenyje (angl. k. – „fracture water“) galėtų gyvuoti daugialąstis organizmas. Anot jo, mikrobiologai tebesistengia įrodyti ir suprasti, kaip tokiame gylyje galėtų išgyventi bent jau vienaląsčiai. „Juk toje terpėje nėra nei deguonies, nei maisto medžiagų, nei palankios temperatūros, – vardija T. Onstotas. – Sutikite, tai – gana svarūs argumentai gyvybės nenaudai, ar ne?“

Jei sudėtingi biorganizmai geba išgyventi taip giliai esančiuose Žemės plutos plyšiuose, kodėl tokių organizmų negalėtų būti dar neaptiktose Marso planetos terpėse?

NASA Astrobiologijos instituto Mofetfilde (Kalifornija, JAV) vadovas Karlas Pilčeris (Carl Pilcher) atkreipia dėmesį, jog T. Onstotui anksčiau yra pavykę atrasti 2,8 km gylyje, nuo bet kokių ekosistemų visiškai izoliuotoje terpėje gyvenančių bakterijų Desulforudis audaxviator. Paaiškėjo, kad tie mikrobai energijos semiasi iš juos supančiose uolienose vykstančių radioaktyvaus skilimo produktų.

„Tai reiškia, kad tam tikros ekosistemos gali gyvuoti planetos gelmių paviršiuje – paviršiuje planetos, kurioje nėra fotosintezės principu funkcionuojančios biosferos, - pažymi K. Pilčeris. – Tokia planeta gali būti ir Marsas.“

Iki šiol buvo manoma, kad tokias ekstremalias ekosistemas galėtų sudaryti vien bakterijos. Tačiau T. Onstoto atradimai ankstesnes žinias keičia iš esmės. „Vadinasi, tokiomis sąlygomis išgyvena ne tik vienaląsčiai, bet ir gyvūnai“, - apibendrina K. Pilčeris.

„Apvaliosios kirmėlės iš PAR aukso kasyklų šachtų minta bakterijomis, - tęsia astrobiologas. – Tad dabar galima įsivaizduoti, jog jei planetoje kada nors buvo išsivystę gyvūnai, o planetos paviršius tapo netinkamas gyvybei, visai realu, jog tų gyvūnų atmainos (itin maži individai) galėtų apsigyventi giliuose, ankštuose plutos įtrūkimuose ir koegzistuoti greta radioaktyvaus skilimo produktais mintančių mikrobų ekosistemų.“