„Ši medžiaga sukelia žaibiškus elgesio pokyčius.“ Ką daro pingvinai

Naujausias mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad net ir menkas pingvinų išmatų kiekis gali sukelti didelį vėžiagyvių nerimą, paskatindamas juos staigiai pasitraukti iš teritorijos.

Nors vienas pingvinas sugeba suėsti tūkstančius vėžiagyvių, mokslininkai pastebėjo, kad šie smulkūs jūrų gyviai geba identifikuoti vandens aplinkoje esančius signalus, įspėjančius apie pavojų.

Ilgą laiką planktono judėjimas atrodė nepaaiškinamas, tačiau dabar tyrėjai priartėjo prie atsakymo, praneša „Popular Science“.

Bigelow okeanologijos laboratorijos specialistai, analizuodami Antarktidos Bransfildo sąsiauryje sugautus vėžiagyvius, nustatė, kad net minimalus pingvinų kvapo kiekis gali turėti tiesioginį poveikį jų plaukimo ir maitinimosi įpročiams.

Pasak tyrimo bendraautorės Nicole Hellessy, jų eksperimentai pirmą kartą įrodė, kad ši medžiaga sukelia žaibiškus elgesio pokyčius.

Norėdami patikrinti vėžiagyvių reakciją į cheminius pingvinų paliktus pėdsakus, mokslininkai atliko bandymus Palmerio stotyje, Anverso saloje.

Vėžiagyviai buvo įkurdinti akvariume su natūraliomis sąlygomis – 1,1 °C temperatūros jūros vandeniu ir pritemdytu apšvietimu.

Tyrėjai atskirai analizavo jų reakcijas į dumblių, pingvinų išmatų bei šių dviejų medžiagų mišinio poveikį.

Eksperimentai buvo filmuojami, o vėliau kruopščiai analizuoti.

Rezultatai atskleidė, kad esant guano pėdsakams vėžiagyviai pradėdavo plaukti greičiau (1,5 karto intensyviau nei įprastai) ir dažniau keisdavo kryptį staigiais manevrais.

Be to, atskiro eksperimento metu paaiškėjo, kad pajutę plėšrūnų ženklus vėžiagyviai sunaudodavo net 64 proc. mažiau dumblių nei įprastai.

Tai reiškia, kad baimės sukelti išsisukinėjimo judesiai tiesiogiai veikia jų mitybos įpročius.

Mokslininkai mano, kad tokia gynybinė reakcija yra išlikimo mechanizmas, leidžiantis vėžiagyviams išvengti pingvinų atakų.

Be to, jeigu vienas individas pajunta pavojų ir perduoda signalą kitiems, tai gali eksponentiškai padidinti viso būrio išgyvenimo galimybes.

Tyrėjai nėra tikri, tačiau mano, kad taip reaguojama ne tik į pingvinus – manoma, kad vėžiagyviai gali panašiai reaguoti į artėjančius banginius ir ruonius.

Tačiau dėl klimato kaitos, kuri ir toliau keičia pasaulinio vandenyno ekosistemas, šis aptikimo gebėjimas gali sumažinti vėžiagyvių išlikimo galimybes.