„Išlikimas tampa nebeįmanomas.“ Net ir fiziškai stipriausi to neišgyvens

Pastaraisiais metais daugeliui jau tapo įprasta švelnios žiemos ir alinanti vasaros kaitra. Tačiau ši nauja realybė slepia pavojų, kuris gali tapti pražūtingas.

Mokslininkai įspėja, kad ekstremali temperatūra tampa vis rimtesne grėsme, kurios žmonija gali nesugebėti įveikti.

Nors klimato pokyčiai kelia daugybę iššūkių – kylantis jūros lygis priverčia milijonus persikelti, o ekstremalios oro sąlygos sutrikdo maisto gamybą – kaitra išsiskiria savo nenugalimumu.

Skirtingai nuo kitų pavojų, ji nesuteikia galimybės pabėgti ar lengvai prisitaikyti, rašo „Live Science“.

Klimato tyrinėtojas Jakobas Toma knygoje „Planetos pavojų vadovas“ pabrėžia, kad mūsų civilizacija remiasi tam tikrais temperatūriniais rėžiais, o jiems peržengus kritines ribas, išlikimas tampa nebeįmanomas.

Londono universiteto profesorius aiškina, kad kaitra yra iš esmės nevaldomas pavojus, kurio negalima suvaldyti įprastais prisitaikymo metodais.

Jei potvyniams galima statyti apsaugines sienas, o maisto stygių kompensuoti inovatyviais ūkininkavimo metodais, tai žmogaus organizmui tiesiog fiziologiškai neįmanoma išgyventi itin aukštoje temperatūroje, ypač kai ją lydi didelė drėgmė.

Tam tikru momentu šilumos ir drėgmės derinys pasiekia kritinę ribą, vadinamą „drėgnojo termometro temperatūra“. Peržengus šią ribą, net ir fiziškai stipriausi žmonės nebegali ištverti ilgalaikio poveikio, aiškina mokslininkai.

Jau dabar aukšta temperatūra yra viena iš mirtiniausių klimato kaitos pasekmių.

Pavyzdžiui, Japonijoje užfiksuotas atvejis, kai šešiametis berniukas mirė nuo šilumos smūgio, kas, anot specialistų, yra ankstyvas įspėjimas apie ateityje laukiančias katastrofas.

Anksčiau šaltis buvo laikomas pavojingesniu už kaitrą, tačiau jei Žemės vidutinė temperatūra pakils 1,5 ar 2 laipsniais virš priešindustrinio lygio, situacija pasikeis.

Mokslininkų prognozės kelia nerimą – iki šio amžiaus pabaigos klimato kaita gali nusinešti iki 10 milijonų gyvybių kasmet, o kaitra taps viena pagrindinių šios tragedijos priežasčių.

Be to, kaitros bangos gali sugriauti ištisas ekonomikas – darbai lauke taps neįmanomi, infrastruktūra pradės byrėti, o sveikatos apsaugos sistemos susidurs su nepakeliamu krūviu.

Šalys, kurios anksčiau mėgavosi vidutinio klimato sąlygomis, gali būti visiškai nepasirengusios nuolatiniam šilumos stresui, kas skatins masinius gyventojų persikėlimus ir net geopolitinius konfliktus.

Skirtingai nei kiti klimato pavojai, kuriuos galima švelninti pasitelkus technologijas ar finansinius sprendimus, ekstremali temperatūra keičia pačią žmogaus gyvenamąją aplinką.

Oro kondicionavimas kai kuriems gali suteikti laikiną atokvėpį, bet tai nėra ilgalaikis ar visiems prieinamas sprendimas – didėjantis energijos poreikis ir socialinė nelygybė tik gilins problemas.

Ši grėsmė nėra lokalizuota – mokslininkai fiksuoja vis dažnesnes mirtinai pavojingas karščio bangas net ir anksčiau saugiais laikytuose regionuose.

Tokie miestai kaip Paryžius ar Londonas, kurie istoriškai neturėjo gerai išvystytos vėsinimo infrastruktūros, dabar patiria temperatūrų šuolius, keliančius rimtą pavojų gyventojams.

Toma įspėja, kad kaitra – tai paskutinis klimato kaitos „bosas“, kurio neįmanoma nei pergudrauti, nei apeiti.

Jei nebus skubių veiksmų siekiant sumažinti išmetamų teršalų kiekį, kai kurios planetos vietos taps netinkamos gyventi ne dėl karų, ekonominių krizių ar stichinių nelaimių, o tiesiog todėl, kad jose bus per karšta žmogaus organizmui išgyventi.

Mokslininkai įspėja – jei pasaulinė temperatūra pakils bent 1,5 °C, milijardai žmonių atsidurs egzistenciniame pavojuje dėl nepakeliamai aukštos temperatūros.