Ne tik dėl maskuotės. Kodėl žirafos yra dėmėtos?

Kiekviena žirafa turi unikalų dėmių rinkinį. Didesnių ir apvalesnių dėmių raštai gali padidinti tikimybę, kad žirafos jauniklis išgyvens pirmuosius keturis mėnesius – nes jie padeda žirafai susilieti su fonu drumstoje šviesoje prie krūmų. Tačiau kadangi dėmės yra tamsesnės už likusį kailį, manoma, kad jos gali turėti įtakos kūno temperatūros valdyme.

Siekdami tai ištirti, Ciuricho universiteto (Šveicarija) mokslininkė Alexia Mouchet ir jos kolegos ištyrė 810 laukinių Masajų žirafų (Giraffa camelopardalis tippelskirchi), gyvenančių Tarangire ekosistemoje Tanzanijoje.

Dėl unikalių jų dėmių raštų mokslininkai galėjo nustatyti, kokius individus jie matė kiekvienais metais, per tris tyrimus nuo 2012 iki 2020 metų.

Apibendrinant jie nustatė, kad dažniau išgyvendavo jaunikliai, kurių dėmės buvo mažos ir apvalesnės, ir suaugę patinai, kurių dėmės buvo mažos ir apvalesnės arba didelės, bet daugiakampės. 

Tačiau kai vidutinė sezoninė temperatūra būdavo laipsniu ar dviem aukštesnė arba žemesnė už vidutinę sezoninę temperatūrą, vaizdas pasikeisdavo. Jaunikliai ir suaugę patinai su didesnėmis dėmėmis dažniau išgyvendavo, kai temperatūra buvo neįprastai žema, o jaunikliai ir suaugę patinai su mažesnėmis dėmėmis turėdavo daugiau galimybių išgyventi, kai temperatūra buvo labai aukšta. 

Tačiau dėmių pobūdis turėjo mažai įtakos suaugusių patelių išgyvenamumui – visos jos labai nukentėjo nuo neįprastai aukštos temperatūros. 

„Kamufliažas gali būti svarbus, tačiau šis raštas turi daug daugiau reikšmės, nei tik bandymas prisitaikyti prie blausios šviesos“, – sako Bristolio universiteto (Jungtinė Karalystė) atstovas Timas Caro. 

Pasak tyrėjų komandos narės Monicos Bond iš Ciuricho universiteto (Šveicarija), šios dėmės padeda maskuotis, nes išskaido plėšrūno ieškomo žirafos jauniklio vaizdą. Tačiau suaugusios žirafos rečiau tampa grobiu tokiems gyvūnams kaip liūtai, nes yra labai didelės. Bet koks dėmių pranašumas vėlesniame amžiuje gali būti susijęs su tuo, kaip jos padeda gyvūnams reguliuoti kūno temperatūrą.

„Žirafų dėmės turi tankų kraujagyslių tinklą, todėl manoma, kad gyvūnai gali susiaurinti šias kraujagysles, kad išsaugotų šilumą, kai šalta, arba išplėsti jas ir išskirti daugiau šilumos, kai karšta“, – sako M. Bond.

Tai gali paaiškinti, kodėl didesnės dėmės lemia geresnį žirafų išgyvenamumą esant žemai temperatūrai. 

Tačiau taip pat manoma, kad dėmės sugeria daugiau Saulės šilumos nei šviesesnės kailio sritys, nes jos yra tamsios ir atspindi mažiau šviesos. Tai reiškia, kad kai temperatūra per aukšta, didesnių tamsių dėmių sugeriama Saulės spindulių šiluma gali viršyti gebėjimą išsklaidyti perteklinę šilumą, todėl dėmės tampa nepalankios ir gali sukelti hipertermiją, sako A. Mouchet. 

Tačiau kodėl dėmės turėtų daryti didesnę įtaką suaugusiems patinams nei patelėms? „Patelės dažniausiai būna grupėse su savo jaunikliais ir yra sėslesnės nei patinai, kurie yra didesni ir linkę klajoti tarp patelių grupių ieškodami lytinių partnerių“, – sako A. Mouchet, todėl patinai gali būti labiau veikiami stichijų nei patelės.

„Neturėtume galvoti, kad jau pilnai perpratome [gyvūnų] maskuotės istoriją, – sako T. Caro. – Galbūt mums reikėtų kitaip galvoti ir apie kitus gyvūnus, pavyzdžiui, leopardus“. 

Tyrimas publikuotas „EcoEvoRxiv“. 

Parengta pagal „New Scientist“.