„Naudojo kaip gyvus inkubatorius savo palikuonims.“ Kraupi vapsvos spąstų sistema

Naujausias tyrimas atskleidė stulbinantį radinį – parazitinė vapsva, gyvenusi prieš 99 milijonus metų kartu su dinozaurais, turėjo nepaprastą sugebėjimą spąstais sugauti kitus vabzdžius ir panaudoti juos kaip gyvus inkubatorius savo palikuonims.

Mianmare aptikti vapsvų egzemplioriai, išlikę gintare nuo kreidos periodo. Ši iki šiol nežinota rūšis, pavadinta Sirenobethylus charybdis, turėjo keistą spąstų formos struktūrą ant pilvelio – ji priminė Veneros musėkautą, rašo Gizmodo.

Mokslininkai mano, kad šis organas padėdavo įkalinti kitus vabzdžius.

Danijos gamtos istorijos muziejaus vapsvų ekspertas Larsas Vilhelmsenas prisimena pirmąją reakciją: „Pamaniau, kad tai oro burbulas, dažnas gintare. Bet peržiūrėjęs kitus pavyzdžius supratau – tai dalis vabzdžio kūno.“

Tyrimas parodė, kad ši spąstų struktūra buvo judri – vienuose egzemplioriuose ji buvo atvira, kituose – užsidariusi. Tai rodo, jog vapsva galėjo aktyviai sučiupti auką.

Gamtoje šiam mechanizmui artimiausias analogas – Veneros musėkautas, augalas, kurio lapai greitai susičiaupia, kai į juos patenka grobis.

Tokios struktūros tarp vabzdžių nėra, todėl mokslininkai netgi turėjo žvalgytis į augalų pasaulį, kad rasti bent kiek panašų mechanizmą.

Tačiau tyrėjai mano, kad ši senovinė vapsva nenaudojo savo „musėkautinės“ struktūros aukai nužudyti.

Greičiausiai ji padėdavo kiaušinėlius į grobio kūną, kur vapsvos lervos išsirisdavo ir maitindavosi šeimininku, galiausiai jį sunaikindamos.

Tokį elgesį primena ir šiuolaikinės parazitinės vapsvos, pavyzdžiui, „gegutės vapsvos“, kurios deda kiaušinius į kitų vapsvų lizdus – jų jaunikliai vėliau suėda tikruosius lizdo šeimininkų palikuonis.

Gintare išlikusios fosilijos suteikia unikalų trimatį žvilgsnį į praeitį.

Be vabzdžių, gintare taip pat buvo rasta ir dinozauro uodega, krabas, „pragaro skruzdėlė“, vorė su jaunikliais bei švytintis vabalas.

Viena iš Sirenobethylus charybdis fosilijų pateko į mokslininkų rankas dėka privačios kolekcionieriaus dovanos – jis įsigijo gintarą iš Kačino regiono, netoli Kinijos sienos, ir 2016 metais perdavė atradimą tyrėjams.

„Ši vapsva – tikras kreidos laikotarpio keistuolis“, – komentavo Filas Bardenas, technologijų instituto Naujajame Džersyje mokslininkas. Jo teigimu, nors musėkauto hipotezė atrodo logiška, ji dar nėra galutinai įrodyta. Bardenas pažymi, kad pilvelio spąstų struktūra galėjo būti skirta ne tik aukai pagauti – galbūt ji padėjo vapsvai aptikti šeimininkus arba netgi pernešti savo palikuonis.

Įdomu tai, kad visi šiuo metu žinomi Sirenobethylus charybdis egzemplioriai – patelės. Tai leidžia manyti, kad ši keista struktūra galėjo būti svarbi ir poravimosi metu.

Tačiau tyrėjai pabrėžia – tai toks unikalus radinys, kurio niekas nesitikėjo: „Tai dešimt balų iš dešimties“, – sakė Vilhelmsenas.