„Panašesnė į mūsų, nei manėme.“ Mokslininkai priblokšti

Iki šiol buvo manoma, kad šių beždžionių skleidžiami garsai – paprasti laukiniai riksmai ir švilpimai. Tačiau Ciuricho ir Harvardo universitetų mokslininkų atlikta išsami analizė parodė, kad primatų bendravimas turi kur kas sudėtingesnę struktūrą, nei manyta anksčiau.

Naujausias mokslininkų tyrimas atskleidė netikėtus faktus apie bonobų komunikaciją.

Kruopščiai išanalizavę primatų garsinius signalus, tyrėjai nustatė, kad jų skleidžiami garsai turi stebėtinai daug bendrų bruožų su žmonių kalba.

Reikėtų paminėti, kad bonobai yra garsiausi iš visų aukštesniųjų primatų ir tarpusavyje dažnai bendrauja aukšto dažnio garsais.

Vieni garsai yra stiprūs ir garsūs švilpimai bei riksmai, o kiti – tylūs cyptelėjimai ir kriuksėjimai, kurie dažniau naudojami intymesnėse situacijose.

Nors bonobų kūno dydis ir forma labai panašūs į šimpanzių, jų balsai yra aukštesni bent viena oktava.

Mokslininkai naujo tyrimo metu iš viso išanalizavo apie 700 bonobų vokalizacijų įrašų ir aptiko daugiau nei tris šimtus kontekstinių savybių.

Paaiškėjo, kad bonobų komunikacija pasižymi sudėtingumu, kuris yra labai artimas žmonių kalbai būdingai kompozicinei struktūrai. Kompozicinė struktūra reiškia, kad ribotas garsų skaičius sujungiamas į prasmingus derinius.

Įprastinėje (trivialioje) kompozicijoje kiekvienas žodis junginyje išlaiko savo pradinę reikšmę, o bendroji reikšmė yra tiesiog atskirų dalių suma.

Visgi bonobų atveju buvo aptikta netrivialioji kompozicija – kai vienas garsas pakeičia kito garsų reikšmę, taip sudarydamas naują reikšmę, nebūdingą atskiroms dalims.

Būtent toks – netrivialusis – kompozicijos tipas suteikia žmogaus kalbai išskirtinį lankstumą ir sudėtingumą. Tyrėjai įsitikinę, kad bonobai, regis, yra įvaldę būtent šią sudėtingesnę garsų kompozicijos formą.

Jie nustatė, kad bonobų vokalizacijos jungiasi į keturias kompozicines struktūras, iš kurių net trys turi aiškiai išreikštą netrivialią kompozicinę reikšmę.